Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų vardų ir pavardžių vartojimas: tarptautinė ir Lietuvos Respublikos praktika

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbinė teisė vartoti savo vardą ir pavardę mažumos kalba. Vadovaujantis tarptautiniais universaliais bei regioniniais dokumentais, šių dokumentų taikymo ir aiškinimo praktiką formuojančių institucijų išaiškinimais pateikiama šios teisės genezė bei turinys. Tiek Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, kad asmens vardas yra tiesiogiai susijęs su asmeniniu bei šeimos gyvenimu. Todėl asmeninio bei šeimos gyvenimo apsauga yra teisinis pagrindas ginti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę vartoti vardą ir pavardę mažumos kalba. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija šią teisę laiko specialia tautinėms mažumoms priklausančių asmenų kalbine teise, saugančia šių asmenų tapatybę. Taigi straipsnio objektas – tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisės vartoti savo vardą ir pavardę mažumos kalba turinys bei valstybių įsipareigojimų apimtis, siekiant užtikrinti šią teisę. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Europos Sąjungos teisė bei institucijų praktika taip pat nelieka šio klausimo nuošalyje.