Kibernetinio saugumo teisinis reguliavimas: kibernetinio saugumo strategijos
plugins.themes.bootstrap3.article.main67a3ec4e6bf21
Santrauka
Tikslas – išanalizuoti kibernetinio saugumo teisinį reguliavimą (strategijas) ES ir šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinti Lietuvos kibernetinio saugumo programą.
Metodologija – tyrimui atlikti taikyti keli skirtingi metodai: tirdamas ES teisinę bazę dėl kibernetinio saugumo (kiek tai susiję su strategijomis), autorius pasitelkė lyginamąjį metodą. ES bei pasirinktų užsienio valstybių kibernetinio saugumo teisinio reguliavimo nustatymui taikytas empirinis teisinių dokumentų analizės metodas. Buvo tiriami ES, pasirinktų valstybių ir Lietuvos dokumentai dėl kibernetinio saugumo strategijų. Šis metodas leidžia ištyrus oficialius dokumentus tiksliai nustatyti ir aprašyti atitinkamo santykio galiojantį teisinį reguliavimą. Naudodamas mokslinės literatūros šaltinius autoriaus taikė dedukcijos metodą, leidžiantį daryti pakankamai patikimas išvadas. Taip pat autorius pasitelkė naujausią mokslinę literatūrą.
Rezultatai – tyrimas atskleidė, jog Lietuvos kibernetinio saugumo strategija per daug abstrakti ir neužtikrina tų pagrindinių tikslų bei uždavinių, kurie akcentuojami ES strategijoje bei atskirų užsienio valstybių kibernetinio saugumo strategijose. Be to, Lietuvoje trūksta pamatinių teisės normų kibernetinio saugumo srityje. Prieš kelis metus buvo parengtas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo įstatymo projektas, tačiau šis projektas taip ir nebuvo priimtas.
Tyrimo ribotumas – nors elektroninės informacijos saugos teisinio reguliavimo analizė gali būti atliekama lyginant įvairaus lygmens teisės aktus, tačiau tyrimas atliktas lyginant ir komentuojant tik pagrindinius, strateginius teisės aktus, kibernetinio saugumo strategijas.
Užsienio valstybių praktikos analizė apsiribojo trijų pagrindinių pasirinktų valstybių kibernetinio saugumo strategijų analize bei kitų autorių atlikto tyrimo pristatymu. Tyrimo metu taip pat nebuvo detaliai analizuojamas teisės normų kibernetinio saugumo srityje įgyvendinimas.
Praktinė reikšmė – tyrimo rezultatai gali būti pritaikomi kuriant naujas teisės normas ar atliekant egzistuojančių teisės normų pakeitimus, kiek tai susiję su kibernetiniu saugumu. Atsižvelgiant į išsakytą Kibernetinio saugumo programos kritiką, ši programa galėtų būti papildyta ir sukonkretinta. Į nurodytas teisinio reguliavimo problemas galėtų būti atsižvelgta ir kuriant naują Kibernetinio saugumo įstatymo projektą.
Originalumas / vertingumas – straipsnyje pristatomas tyrimas yra naujas Lietuvoje.
Mokslinių darbų dėl kibernetinio saugumo teisinio reguliavimo (strategijų) kol kas trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Tyrimo tipas: tyrimo pristatymas, požiūrio pristatymas.
Metodologija – tyrimui atlikti taikyti keli skirtingi metodai: tirdamas ES teisinę bazę dėl kibernetinio saugumo (kiek tai susiję su strategijomis), autorius pasitelkė lyginamąjį metodą. ES bei pasirinktų užsienio valstybių kibernetinio saugumo teisinio reguliavimo nustatymui taikytas empirinis teisinių dokumentų analizės metodas. Buvo tiriami ES, pasirinktų valstybių ir Lietuvos dokumentai dėl kibernetinio saugumo strategijų. Šis metodas leidžia ištyrus oficialius dokumentus tiksliai nustatyti ir aprašyti atitinkamo santykio galiojantį teisinį reguliavimą. Naudodamas mokslinės literatūros šaltinius autoriaus taikė dedukcijos metodą, leidžiantį daryti pakankamai patikimas išvadas. Taip pat autorius pasitelkė naujausią mokslinę literatūrą.
Rezultatai – tyrimas atskleidė, jog Lietuvos kibernetinio saugumo strategija per daug abstrakti ir neužtikrina tų pagrindinių tikslų bei uždavinių, kurie akcentuojami ES strategijoje bei atskirų užsienio valstybių kibernetinio saugumo strategijose. Be to, Lietuvoje trūksta pamatinių teisės normų kibernetinio saugumo srityje. Prieš kelis metus buvo parengtas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo įstatymo projektas, tačiau šis projektas taip ir nebuvo priimtas.
Tyrimo ribotumas – nors elektroninės informacijos saugos teisinio reguliavimo analizė gali būti atliekama lyginant įvairaus lygmens teisės aktus, tačiau tyrimas atliktas lyginant ir komentuojant tik pagrindinius, strateginius teisės aktus, kibernetinio saugumo strategijas.
Užsienio valstybių praktikos analizė apsiribojo trijų pagrindinių pasirinktų valstybių kibernetinio saugumo strategijų analize bei kitų autorių atlikto tyrimo pristatymu. Tyrimo metu taip pat nebuvo detaliai analizuojamas teisės normų kibernetinio saugumo srityje įgyvendinimas.
Praktinė reikšmė – tyrimo rezultatai gali būti pritaikomi kuriant naujas teisės normas ar atliekant egzistuojančių teisės normų pakeitimus, kiek tai susiję su kibernetiniu saugumu. Atsižvelgiant į išsakytą Kibernetinio saugumo programos kritiką, ši programa galėtų būti papildyta ir sukonkretinta. Į nurodytas teisinio reguliavimo problemas galėtų būti atsižvelgta ir kuriant naują Kibernetinio saugumo įstatymo projektą.
Originalumas / vertingumas – straipsnyje pristatomas tyrimas yra naujas Lietuvoje.
Mokslinių darbų dėl kibernetinio saugumo teisinio reguliavimo (strategijų) kol kas trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Tyrimo tipas: tyrimo pristatymas, požiūrio pristatymas.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67a3ec4e70133
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.
