Sudėtingų socialinių ir ekonominių sistemų modeliavimas agentų modeliavimo ir makroskopiniais metodais

Santrauka

Šiame darbe nagrinėjame sąsajas tarp kolektyvinės elgsenos ir individų tarpusavio sąveikos sudėtingose socialinėse ir ekonominėse sistemose. Šiuo metu yra publikuota nemažai darbų, kuriuose siūlomi įvairūs individų tarpusavio sąveikos socialinėse ir ekonominėse sistemose modeliai. Mokslinėje literatūroje taip pat pastebimas nemenkas susidomėjimas makroskopiniu, arba kolektyvinės elgsenos, modeliavimu. Nepaisant aktyvaus domėjimosi idealaus modelio lig šiol vis dar nėra pasiūlyta. Ši problema iš esmės yra susijusi su tuo, kad idealus modelis turėtų susieti šias dvi sąvokas. Kolektyvinė elgsena dažnai modeliuojama stochastinės ir matematinės analizės įrankiais, šie modeliai yra vadinami makroskopiniais modeliais, o individų tarpusavio sąveikos modeliuojamos naudojant agentų formalizmą. Siekiant pasiūlyti idealų modelį reiktų suprasti sąryšius tarp šių dviejų matematinių formalizmų. Tai yra sunki užduotis, jei bandome ieškoti ryšių pradėdami nuo makroskopinių modelių ir siekdami iš jų suprasti individų tarpusavio sąveikas. Nemažiau sudėtingas atrodytų ir bandymas pradėti iš kitos pusės, tačiau jei pasirinksime elementarų individų tarpusavio sąveikų modelį, sunkumų kilti neturėtų. Taigi ieškodami sąryšių tarp kolektyvinės elgsenos ir individų tarpusavio sąveikų visų pirma turime pradėti nuo elementarių agentų modelių ir tik vėliau pildyti juos sudėtingesne elgsena. Šios paieškos domina įvairiausių mokslų sričių mokslininkus. Vis dėlto pakankamai dėmesio šiai temai buvo skirta tik pastaraisiais metais, tad darbai, bandantys tiesiogiai susieti agentų ir makroskopinius modelius, vis dar yra gana reti. Šie darbai, nors siekia tokių pačių tikslų, taip pat yra gana skirtingi – dalis mokslininkų grupių kuria agentų modelius besiremdami apklausų duomenimis, kad suprastų individualią žmonių elgseną, dalis mokslininkų bando taikyti įvairius fizikinius modelius socialiniams reiškiniams modeliuoti, dalis remiasi elgsenos ekonomikos pasiekimais ar naudos funkcijų optimizavimo idėja. Mūsų grupės tyrimai remiasi elementariu dviejų būsenų agentų bandos jausmo modeliu, kurį 1993 metais pasiūlė A. Kirman. Šis modelis yra gana universalus, nes atsižvelgia tik į esminius ir universaliausius socialinio elgesio aspektus – polinkį į individualizmą ir norą priklausyti bendruomenei. Šiame darbe mes apžvelgėme keletą galimų šio modelio taikymų. Visų pirma mes pademonstravome, kad šis modelis yra mikroskopinis Bass‘o sklaidos modelio, kuris yra plačiai naudojamas marketingo teorijoje, analogas. Kitas gerai žinomas ir plačiai įvairiausių socialinių ir ekonominių sistemų modeliavimui naudojamas makroskopinis Lotka-Volterra modelis taip pat gali būti susietas su agentų bandos jausmo modeliu. Iš Kirman‘o agentų modelio išvedėme lygtis, kurios gali būti tinkamos finansų rinkų modeliavimui. Šiame darbe palietėme ir labai svarbią lyderystės socialinėse bendruomenėse temą ir parodėme, kad agentų noras priklausyti bendruomenei sudaro prielaidas netiesiogiai valdyti visos sistemos elgseną.