plugins.themes.bootstrap3.article.main67d172c1028de

Marius Kalinauskas

Santrauka

Straipsnio tikslas - išnagrinėti probleminius ekspertinių sistemų panaudojimo teisėje aspektus. Ekspertinių sistemų panaudojimas teisėje kelia daug probleminių klausimų. Dėl teisės mokslo sudėtingumo ir ribotų informacinių technologijų galimybių sukurti nepriekaištingai veikiančias teisines ekspertines sistemas praktiškai neįmanoma. Todėl reikia nustatyti galimas ekspertinių sistemų panaudojimo sritis bei atsakomybės ribas.
Metodologija - remiantis literatūros lyginamąja analize aptariami autorių darbai šioje srityje, nagrinėjami praktiniai pavyzdžiai, pateikiamos išvados bei siūlymai. Akcentuojami tokie pagrindiniai elementai kaip teisės dalykinių sričių ontologijų sudarymo problematika, teisės normų aprašymas, ekspertų žinių atvaizdavimas, ribotos sprendimų priėmimo galimybės ekspertinėse sistemose. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjamos ekspertinių sistemų teisinės atsakomybės perspektyvos, sistemų kūrėjų bei naudotojų atsakomybės problematika.
Rezultatai - apibendrinant nurodomos pagrindinės ekspertinių sistemų vystymo problemos bei pateikiamos jų sprendimo rekomendacijos.
Tyrimo ribotumas - intelektualizuotų sistemų kūrimas - sudėtingas procesas, reikalaujantis specifinių žinių bei kruopštaus darbo. Straipsnyje apžvelgiamos bendrosios šios srities problemos nesigilinant į technologinį teisinių ontologijų realizavimą. Teisinės atsakomybės klausimai priklauso nuo eksperto ir sistemos kūrėjų komandos indėlių į bendrą ekspertinės sistemos veikimo kokybę. Atsakomybės pagrindai nagrinėti tik kaip bendrosios kategorijos.

plugins.themes.bootstrap3.article.details67d172c1064f2

Skyrius
Mokslo straipsnis