Prieiga prie teisės aktų Europoje: apžvalga ir raidos tendencijos
plugins.themes.bootstrap3.article.main67bb890772d3b
Santrauka
Temos aktualumas. Paskutinius dešimt metų Europos valstybėse vyksta teisėkūros proceso reforma. Informacinės Web 2.0. ir 3.0. technologijos sparčiai žengia į elektroninės teisėkūros procesus, ypač susijusius su teisės aktų ar jų projektų viešinimu. Europos Sąjungos institucijos svarsto galimybę atsisakyti „Oficialaus leidinio“ spausdinimo bei nustatyti oficialų teisės aktų ir kitų oficialių dokumentų skelbimą tik elektroniniu būdu. Lietuvoje įstatymų leidėjai vis dar diskutuoja, ar jau laikas atsisakyti „popierinio“ teisės aktų skelbimo ir pereiti tik prie elektroninės teisės aktų skelbimo formos.
Kadangi oficialus teisės aktų skelbimas yra viena iš kertinių teisinės valstybės prievolių, būtina analizuoti vykstantį teisėkūros procesų, ypač susijusių su teisės aktų skelbimu, kismą. Tinkamas informacinių technologijų panaudojimas teisėkūros procese skatins piliečių dalyvavimą teisėkūros procese, pilietinės visuomenės vystymąsi bei didins teisinės informacijos sklaidą. Tuo tarpu netinkamas elektroninės teisėkūros vystymas gali padaryti labai didelės žalos: pakirsti piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis, sukelti destrukciją.
Be jokios abejonės, artimoje ateityje tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio valstybėse plėtosis elektroninės demokratijos procesas, kurio vienas iš pamatinių akmenų bus elektroninė teisėkūra. Šiam procesui bus skiriama nemažai žmogiškųjų ir viešųjų finansinių išteklių, tad svarbu, kuo išsamiau išnagrinėti užsienio šalių patirtį, aptarti principus, kuriais vadovaujantis turėtų būti diegiamos informacinės teisės aktų sistemos.
Kadangi šiuo metu nėra nustatyta rekomendacijų ar standartų informacinėms teisės aktų sistemoms, teisės informatikos mokslo pareiga nagrinėti vykstančius elektroninės teisėkūros procesus, jų pasikeitimus, siūlyti, kaip kurti elektroninę teisėkūrą, siekiant gauti kuo daugiau naudos teisėkūros subjektams, teisės įgyvendintojams bei visai visuomenei.
Temos aktualumą rodo ir ypatingas Europos Sąjungos institucijų dėmesys teisėkūros tobulinimui1 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje2 nurodytos teisėkūros sistemos tobulinimo priemonės.
Tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių patirtį skelbiant ir oficialiai viešinant teisės aktus bei nustatyti, kokie iššūkiai laukia pereinant nuo „popierinės“ prie elektroninės teisėkūros procesų, susijusių su teisės aktų skelbimu.
Tyrimo objektas – Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių teisėkūros procesas, susijęs su teisės aktų skelbimu. Tyrimo objektu pasirinktos tik Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės, kadangi šių valstybių išskirtinumas yra tas, jog Europos Sąjungos institucijos siekia efektyvios šių valstybių teisės aktų skelbimo informacinių sistemų tarpusavio sąveikos.
Metodologija – dokumentų analizė, atvejų analizė, lyginamoji analizė, apibendrinimas.
Dokumentų analizės metodas taikytas siekiant gauti informacijos, tiriant mokslinės literatūros šaltinius, įvairius teisės aktus, reglamentuojančius ES ir Lietuvos teisėkūros, susijusios su teisės aktų skelbimu, vystymosi tendencijas, informacines teisės aktų sistemas.
Atvejų ir lyginamosios analizės metodai taikyti siekiant tinkamai įvertinti ir palyginti tiriamas informacines teisės aktų sistemas.
Apibendrinimo metodu suformuluotos straipsnio išvados ir pasiūlymai.
Autorius tyrimui naudoja pirminius (prieigą prie teisės aktų informacinių sistemų, teisės aktus) bei antrinius šaltinius (ES Oficialaus leidinių biuro informaciją, ET E. teisės darbo grupės medžiagą, mokslinius straipsnius ir kitą informaciją).
Analizuojamos problemos ištirtumas. Analogiškų tyrimų Lietuvoje nėra atlikta. Vertingus panašius tyrimus yra atlikę Krikščionaitis M.3, Čaplinskas A., Mockevičius E.4, Vegytė N., Malinauskienė E., Petrauskas R.5 Informacinių sistemų panaudojimas teisėkūros procese gana plačiai nagrinėtas užsienio mokslininkų ir praktikų, pavyzdžiui, Haley Sam R. (1965, JAV)6, Abdo I., Baaklini James J. Heaphey (1977, JAV)7, Giovanni S., Palmirani M. et al (2008, Italija)8. Iš Europos Sąjungos institucijų šioje srityje tyrimus atlieka ES Oficialių leidinių biuras. Europos Taryba finansuoja e. teisės darbo grupę, kuri labai didelį dėmesį skiria elektroninio teisėkūros proceso tobulinimui.
Rezultatai – autorius tyrimu siekia nustatyti ir įvertinti, kaip kinta teisės aktų skelbimo ir viešinimo tendencijos, kokie iššūkiai laukia Lietuvos ir kitų Europos valstybių artimiausiu metu tobulinant teisėkūros procesus.
Autorius straipsnyje apžvelgs Europos valstybių teisėkūros proceso, susijusio su teisės aktų skelbimu, skirtumus ar panašumus skirtingose valstybėse, analizuos elektroninei teisėkūrai keliamus politikų, mokslininkų ir vartotojų lūkesčius, atliks vertingų konkrečių užsienio šalių teisės aktų sistemų atvejų analizę, analizuos Lietuvos situaciją bei suformuos pasiūlymus Lietuvai bei ES institucijoms.
Tyrimo ribotumas – tyrimas apsiriboja vienu iš elektroninės teisėkūros procesų – teisės aktų skelbimu. Tyrime nėra nagrinėjamos techninės problemos. Tyrimas apima Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybes nares. Toks autoriaus pasirinkimas suponuotas ketinimo perteikti paneuropines (tarpvalstybinių sistemų interoperabilumo) tendencijas bei Lietuvos teisėkūros sistemos laukiančius iššūkius.
Praktinė reikšmė – tyrimo rezultatai gali būti naudojami tobulinant Lietuvos bei kitų valstybių informacines teisės aktų skelbimo sistemas. Šiuo tyrimu suformuotas platesnis požiūris leis visuomenei, įstatymų leidėjams bei vykdytojams naujai įvertinti klausimo aktualumą.
Orginalumas / vertingumas – nors elektroninės teisėkūros procesai, susiję su teisės aktų skelbimu, teisės ontologijos pritaikomumas teisėkūros procesuose yra plačiai nagrinėjamos temos, Europos valstybių integraciniai procesai elektroninės teisėkūros srityje nėra nagrinėjami. Šiame straipsnyje tam yra skiriamas išskirtinis dėmesys.
Kadangi oficialus teisės aktų skelbimas yra viena iš kertinių teisinės valstybės prievolių, būtina analizuoti vykstantį teisėkūros procesų, ypač susijusių su teisės aktų skelbimu, kismą. Tinkamas informacinių technologijų panaudojimas teisėkūros procese skatins piliečių dalyvavimą teisėkūros procese, pilietinės visuomenės vystymąsi bei didins teisinės informacijos sklaidą. Tuo tarpu netinkamas elektroninės teisėkūros vystymas gali padaryti labai didelės žalos: pakirsti piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis, sukelti destrukciją.
Be jokios abejonės, artimoje ateityje tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio valstybėse plėtosis elektroninės demokratijos procesas, kurio vienas iš pamatinių akmenų bus elektroninė teisėkūra. Šiam procesui bus skiriama nemažai žmogiškųjų ir viešųjų finansinių išteklių, tad svarbu, kuo išsamiau išnagrinėti užsienio šalių patirtį, aptarti principus, kuriais vadovaujantis turėtų būti diegiamos informacinės teisės aktų sistemos.
Kadangi šiuo metu nėra nustatyta rekomendacijų ar standartų informacinėms teisės aktų sistemoms, teisės informatikos mokslo pareiga nagrinėti vykstančius elektroninės teisėkūros procesus, jų pasikeitimus, siūlyti, kaip kurti elektroninę teisėkūrą, siekiant gauti kuo daugiau naudos teisėkūros subjektams, teisės įgyvendintojams bei visai visuomenei.
Temos aktualumą rodo ir ypatingas Europos Sąjungos institucijų dėmesys teisėkūros tobulinimui1 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje2 nurodytos teisėkūros sistemos tobulinimo priemonės.
Tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių patirtį skelbiant ir oficialiai viešinant teisės aktus bei nustatyti, kokie iššūkiai laukia pereinant nuo „popierinės“ prie elektroninės teisėkūros procesų, susijusių su teisės aktų skelbimu.
Tyrimo objektas – Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių teisėkūros procesas, susijęs su teisės aktų skelbimu. Tyrimo objektu pasirinktos tik Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės, kadangi šių valstybių išskirtinumas yra tas, jog Europos Sąjungos institucijos siekia efektyvios šių valstybių teisės aktų skelbimo informacinių sistemų tarpusavio sąveikos.
Metodologija – dokumentų analizė, atvejų analizė, lyginamoji analizė, apibendrinimas.
Dokumentų analizės metodas taikytas siekiant gauti informacijos, tiriant mokslinės literatūros šaltinius, įvairius teisės aktus, reglamentuojančius ES ir Lietuvos teisėkūros, susijusios su teisės aktų skelbimu, vystymosi tendencijas, informacines teisės aktų sistemas.
Atvejų ir lyginamosios analizės metodai taikyti siekiant tinkamai įvertinti ir palyginti tiriamas informacines teisės aktų sistemas.
Apibendrinimo metodu suformuluotos straipsnio išvados ir pasiūlymai.
Autorius tyrimui naudoja pirminius (prieigą prie teisės aktų informacinių sistemų, teisės aktus) bei antrinius šaltinius (ES Oficialaus leidinių biuro informaciją, ET E. teisės darbo grupės medžiagą, mokslinius straipsnius ir kitą informaciją).
Analizuojamos problemos ištirtumas. Analogiškų tyrimų Lietuvoje nėra atlikta. Vertingus panašius tyrimus yra atlikę Krikščionaitis M.3, Čaplinskas A., Mockevičius E.4, Vegytė N., Malinauskienė E., Petrauskas R.5 Informacinių sistemų panaudojimas teisėkūros procese gana plačiai nagrinėtas užsienio mokslininkų ir praktikų, pavyzdžiui, Haley Sam R. (1965, JAV)6, Abdo I., Baaklini James J. Heaphey (1977, JAV)7, Giovanni S., Palmirani M. et al (2008, Italija)8. Iš Europos Sąjungos institucijų šioje srityje tyrimus atlieka ES Oficialių leidinių biuras. Europos Taryba finansuoja e. teisės darbo grupę, kuri labai didelį dėmesį skiria elektroninio teisėkūros proceso tobulinimui.
Rezultatai – autorius tyrimu siekia nustatyti ir įvertinti, kaip kinta teisės aktų skelbimo ir viešinimo tendencijos, kokie iššūkiai laukia Lietuvos ir kitų Europos valstybių artimiausiu metu tobulinant teisėkūros procesus.
Autorius straipsnyje apžvelgs Europos valstybių teisėkūros proceso, susijusio su teisės aktų skelbimu, skirtumus ar panašumus skirtingose valstybėse, analizuos elektroninei teisėkūrai keliamus politikų, mokslininkų ir vartotojų lūkesčius, atliks vertingų konkrečių užsienio šalių teisės aktų sistemų atvejų analizę, analizuos Lietuvos situaciją bei suformuos pasiūlymus Lietuvai bei ES institucijoms.
Tyrimo ribotumas – tyrimas apsiriboja vienu iš elektroninės teisėkūros procesų – teisės aktų skelbimu. Tyrime nėra nagrinėjamos techninės problemos. Tyrimas apima Europos Sąjungos bei Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybes nares. Toks autoriaus pasirinkimas suponuotas ketinimo perteikti paneuropines (tarpvalstybinių sistemų interoperabilumo) tendencijas bei Lietuvos teisėkūros sistemos laukiančius iššūkius.
Praktinė reikšmė – tyrimo rezultatai gali būti naudojami tobulinant Lietuvos bei kitų valstybių informacines teisės aktų skelbimo sistemas. Šiuo tyrimu suformuotas platesnis požiūris leis visuomenei, įstatymų leidėjams bei vykdytojams naujai įvertinti klausimo aktualumą.
Orginalumas / vertingumas – nors elektroninės teisėkūros procesai, susiję su teisės aktų skelbimu, teisės ontologijos pritaikomumas teisėkūros procesuose yra plačiai nagrinėjamos temos, Europos valstybių integraciniai procesai elektroninės teisėkūros srityje nėra nagrinėjami. Šiame straipsnyje tam yra skiriamas išskirtinis dėmesys.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67bb890776cbb
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.
