Saugios savivaldybės vertinimo sistemos formavimas
plugins.themes.bootstrap3.article.main67bb8e3a86f42
Santrauka
Tikslas – suformuoti saugios savivaldybės vertinimo kriterijų sistemą, skirtą saugumo būklės ir administracinių pastangų stiprinti saugumą rezultatų apskaitai ir vertinimui.
Metodologija – atliktų mokslinių tyrimų metaanalizė, Lietuvos teisės aktų, valstybės ir savivaldybių strateginio planavimo dokumentų, planuojamų ir įgyvendintų programų ir projektų analizė taikyta siekiant nustatyti savivaldybių vaidmenį užtikrinant saugumą ir nesaugumo sričių struktūrą. Tiriant nesaugumo sričių ir rizikos grupių charakteristikas, identifikuojant rizikos veiksnius, nustatant jų ryšius ir kuriant saugios savivaldybės vertinimo sistemą analizuoti nesaugumo sričių statistiniai duomenys, taikyti struktūrinės analizės, lyginamosios analizės ir sintezės metodai.
Rezultatai – pateikta saugios savivaldybės vertinimo sistema, kurią sudaro integruoti į bendrą sistemą kelių lygių įvairių nesaugumo sričių būklės stebėsenos kriterijai bei kelių lygių kriterijai, skirti vertinti savivaldybės veiklą saugumo stiprinimo srityje1. Apibūdinti kriterijų ryšiai ir jų taikymo sąlygos, teikiama nauda ir galimos taikymo problemos kuriant ir plėtojant saugios savivaldybės idėją.
Tyrimo ribotumas – savivaldybės nevaldo visų vertinimo sistemai svarbių ir stebėsenai reikalingų statistinių duomenų kaupimo ir neturi tiesioginio poveikio statistikos pobūdžiui. Todėl šios sistemos kūrimas buvo apribotas egzistuojančios statistinės informacijos apyvartos praktika. Kadangi skirtingų (ne)saugumo sričių statistinius duomenis kaupia skirtingos institucijos, diegiant siūlomą vertinimo sistemą praktikoje savivaldybėms reikės derintis prie šių institucijų taikomų informacijos apyvartos procedūrų. Siekiant atlikti vertinimą pagal kai kuriuos specifinius kriterijus (pvz., gyventojų saugumo jausmo lygis), reikalinga atlikti sociologinius tyrimus.
Praktinė reikšmė – pasiūlyta vertinimo sistema gali padėti už saugumą savivaldybėje atsakingoms institucijoms nustatyti saugumo būklės gerinimo prioritetus; pažinti kritiškiausius ir skubiausio dėmesio reikalaujančius nesaugumo veiksnius savivaldybėse, identifikuoti didžiausios rizikos grupes ir vietas; įvertinti savivaldybių administracinių pastangų įtaką saugumo būklės pokyčiams; suprantamai pateikti savivaldybės saugumo būklės ir jos kaitos analizę visuomenei.
Originalumas, vertingumas – saugi savivaldybė – nauja gyventojų, turto ir aplinkos saugumo stiprinimo koncepcija Lietuvos praktikoje. Vertinimo sistemos sukūrimas ir diegimas – viena iš svarbiausių priemonių koncepcijai realizuoti. Pasiūlyta vertinimo sistema integruoja įvairias nesaugumo sritis bei yra susieta su strateginio planavimo dokumentuose naudojamais kriterijais. Periodiškai atliekant saugumo būklės vertinimą užtikrinama savivaldybės saugumo būklės stebėsena, yra galimybė analizuoti ir vertinti saugumo būklės pokyčius, įžvelgti tendencijas. Unifikuota vertinimo sistema – instrumentas, kuris gali tapti priemone palyginti skirtingų savivaldybių saugumo būklę ir įdirbį ją gerinti ir taip sukurti motyvacinę aplinką siekti didinti saugumą bei ieškoti gerosios praktikos pavydžių.
Metodologija – atliktų mokslinių tyrimų metaanalizė, Lietuvos teisės aktų, valstybės ir savivaldybių strateginio planavimo dokumentų, planuojamų ir įgyvendintų programų ir projektų analizė taikyta siekiant nustatyti savivaldybių vaidmenį užtikrinant saugumą ir nesaugumo sričių struktūrą. Tiriant nesaugumo sričių ir rizikos grupių charakteristikas, identifikuojant rizikos veiksnius, nustatant jų ryšius ir kuriant saugios savivaldybės vertinimo sistemą analizuoti nesaugumo sričių statistiniai duomenys, taikyti struktūrinės analizės, lyginamosios analizės ir sintezės metodai.
Rezultatai – pateikta saugios savivaldybės vertinimo sistema, kurią sudaro integruoti į bendrą sistemą kelių lygių įvairių nesaugumo sričių būklės stebėsenos kriterijai bei kelių lygių kriterijai, skirti vertinti savivaldybės veiklą saugumo stiprinimo srityje1. Apibūdinti kriterijų ryšiai ir jų taikymo sąlygos, teikiama nauda ir galimos taikymo problemos kuriant ir plėtojant saugios savivaldybės idėją.
Tyrimo ribotumas – savivaldybės nevaldo visų vertinimo sistemai svarbių ir stebėsenai reikalingų statistinių duomenų kaupimo ir neturi tiesioginio poveikio statistikos pobūdžiui. Todėl šios sistemos kūrimas buvo apribotas egzistuojančios statistinės informacijos apyvartos praktika. Kadangi skirtingų (ne)saugumo sričių statistinius duomenis kaupia skirtingos institucijos, diegiant siūlomą vertinimo sistemą praktikoje savivaldybėms reikės derintis prie šių institucijų taikomų informacijos apyvartos procedūrų. Siekiant atlikti vertinimą pagal kai kuriuos specifinius kriterijus (pvz., gyventojų saugumo jausmo lygis), reikalinga atlikti sociologinius tyrimus.
Praktinė reikšmė – pasiūlyta vertinimo sistema gali padėti už saugumą savivaldybėje atsakingoms institucijoms nustatyti saugumo būklės gerinimo prioritetus; pažinti kritiškiausius ir skubiausio dėmesio reikalaujančius nesaugumo veiksnius savivaldybėse, identifikuoti didžiausios rizikos grupes ir vietas; įvertinti savivaldybių administracinių pastangų įtaką saugumo būklės pokyčiams; suprantamai pateikti savivaldybės saugumo būklės ir jos kaitos analizę visuomenei.
Originalumas, vertingumas – saugi savivaldybė – nauja gyventojų, turto ir aplinkos saugumo stiprinimo koncepcija Lietuvos praktikoje. Vertinimo sistemos sukūrimas ir diegimas – viena iš svarbiausių priemonių koncepcijai realizuoti. Pasiūlyta vertinimo sistema integruoja įvairias nesaugumo sritis bei yra susieta su strateginio planavimo dokumentuose naudojamais kriterijais. Periodiškai atliekant saugumo būklės vertinimą užtikrinama savivaldybės saugumo būklės stebėsena, yra galimybė analizuoti ir vertinti saugumo būklės pokyčius, įžvelgti tendencijas. Unifikuota vertinimo sistema – instrumentas, kuris gali tapti priemone palyginti skirtingų savivaldybių saugumo būklę ir įdirbį ją gerinti ir taip sukurti motyvacinę aplinką siekti didinti saugumą bei ieškoti gerosios praktikos pavydžių.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67bb8e3a8afd3
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.