Ateities galimybės daiktų internetui
plugins.themes.bootstrap3.article.main67bb919776105
Santrauka
Internetas, kaip tinklas, sudarytas iš tinklų, užtikrina efektyvų panašiais standartais grįstą informacijos perdavimą skirtingiems subjektams. Šiuo metu internetu naudojasi daugiau nei du milijardai žmonių visame pasaulyje. Interneto technologija sudaro sąlygas sudėtingų tinklinių sistemų atsiradimui, kurios evoliucionuoja, keičiasi bei leidžia nustatyti ryšius tarp skirtingų duomenų vienetų. Kita pakopa, leidžianti žengti dar vieną žingsnį interneto technologijos pritaikymo kontekste – daiktų internetas. Buitinių prietaisų, automobilių, energijos sąnaudų daviklių ar miesto transporto sistemų sujungimas į bendrą tinklą, skirtą vieningai prietaisų bei sistemų komunikacijai, leistų gerokai išplėsti funkcinę jų taikymo sritį. Daiktų interneto technologijų plėtojimas gali padėti spręsti nūidienai aktualius socialinius uždavinius, tokius kaip tvarus bei efektyvus energijos išteklių naudojimas, transporto srautų modeliavimas, sveikatos būklės stebėjimas, aplinkos pokyčių sekimas ir pan. Europos Komisijos komunikate, kuris apibrėžia Europos veiksmų planą daiktų interneto plėtros kontekste, išskiriamos prioritetinės gairės bei daiktų interneto technologijos vystymo kryptys. Šiame dokumente pabrėžiama, jog daiktų internetas tik iš dalies remiasi šiandienos internetu. Tai greičiau naujos atskiros sistemos, veikiančios savo infrastruktūroje, kūrimas. Daiktų internetas siejamas su naujų paslaugų atsiradimu bei prietaisų ir įrenginių ryšio užtikrinimu, kuris galėtų sieti 50–70 milijardų kompiuterių.
Straipsnio tikslas – apžvelgti bei išnagrinėti daiktų interneto vystymosi kryptis, panaudojimo būdus bei problematiką, susijusią su technologiniais, socialiniais bei teisiniais veiksniais. Daiktų internetas – technologija, siekianti sujungti fizinį ir virtualų pasaulius pasinaudojant sensoriniais įrenginiais bei sujungiant juos į tinklus, kurie komunikuoja tarpusavyje. Daiktų internetas, kai kurių autorių vadinamas kita interneto evoliucijos pakopa, glaudžiai siejasi su paslaugų internetu. Plintant nešiojamiems bei interneto prieigos galimybę turintiems įrenginiams, vystosi ir internetinių paslaugų sritis. Prognozuojama, jog daiktų interneto technologijų naudojimas stipriai paveiks paslaugų interneto plėtrą bei padidins internetu teikiamų paslaugų apimtis ir generuojamas pajamas. Žvelgiant iš technologinės pusės, daiktų interneto kūrimas apibūdinamas kaip kompleksiškas procesas, susiduriantis su standartizacijos bei teisinio reglamentavimo trūkumo problematika. Šiuo metu daiktų interneto kūrimui plačiai naudojama radijo dažnių atpažinimo (RDA) technologija sukelia teisines ir etines problemas, susijusias su privatumo ir asmens duomenų apsauga. Daiktų interneto vystymasis keičia visuomenės įpročius, todėl šios technologijos naudotojai turėtų būti informuoti apie grėsmes bei galimybes. Šiai sričiai nagrinėti yra parengta nemažai studijų apie ateities interneto perspektyvas. Straipsnio autoriai siekia išskirti svarbiausias daiktų interneto vystymosi tendencijas bei suteikti medžiagos diskusijoms ir moksliniams tyrimams plėtojant daiktų interneto pritaikomumo idėją.
Straipsnio tikslas – apžvelgti bei išnagrinėti daiktų interneto vystymosi kryptis, panaudojimo būdus bei problematiką, susijusią su technologiniais, socialiniais bei teisiniais veiksniais. Daiktų internetas – technologija, siekianti sujungti fizinį ir virtualų pasaulius pasinaudojant sensoriniais įrenginiais bei sujungiant juos į tinklus, kurie komunikuoja tarpusavyje. Daiktų internetas, kai kurių autorių vadinamas kita interneto evoliucijos pakopa, glaudžiai siejasi su paslaugų internetu. Plintant nešiojamiems bei interneto prieigos galimybę turintiems įrenginiams, vystosi ir internetinių paslaugų sritis. Prognozuojama, jog daiktų interneto technologijų naudojimas stipriai paveiks paslaugų interneto plėtrą bei padidins internetu teikiamų paslaugų apimtis ir generuojamas pajamas. Žvelgiant iš technologinės pusės, daiktų interneto kūrimas apibūdinamas kaip kompleksiškas procesas, susiduriantis su standartizacijos bei teisinio reglamentavimo trūkumo problematika. Šiuo metu daiktų interneto kūrimui plačiai naudojama radijo dažnių atpažinimo (RDA) technologija sukelia teisines ir etines problemas, susijusias su privatumo ir asmens duomenų apsauga. Daiktų interneto vystymasis keičia visuomenės įpročius, todėl šios technologijos naudotojai turėtų būti informuoti apie grėsmes bei galimybes. Šiai sričiai nagrinėti yra parengta nemažai studijų apie ateities interneto perspektyvas. Straipsnio autoriai siekia išskirti svarbiausias daiktų interneto vystymosi tendencijas bei suteikti medžiagos diskusijoms ir moksliniams tyrimams plėtojant daiktų interneto pritaikomumo idėją.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67bb919779b12
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.
