Elektroninės informacijos saugos reglamentavimas Lietuvoje ir Rusijoje: lyginamieji aspektai
plugins.themes.bootstrap3.article.main67f7b2ace04af
Santrauka
Tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos elektroninės informacijos saugos teisinį reguliavimą lyginamuoju aspektu.
Metodologija – tyrimui atlikti taikyti keli skirtingi metodai: tiriant Lietuvos ir Rusijos teisinę bazę dėl elektroninės informacijos saugos, autoriai pasitelkė lyginimo metodą. Lietuvoje ir Rusijoje galiojančio elektroninės informacijos saugos teisinio reguliavimo nustatymui taikytas empirinis teisinių dokumentų analizės metodas. Buvo tiriami Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisės norminiai aktai. Šis metodas leidžia ištyrus oficialius dokumentus tiksliai nustatyti ir aprašyti atitinkamo santykio galiojantį teisinį reguliavimą. Naudodami mokslinės literatūros šaltinius autoriai taikė dedukcijos metodą, leidžiantį daryti pakankamai patikimas išvadas. Sąvokų tyrimui autoriai pasitelkė naujausią mokslinę literatūrą ir žodynus.
Rezultatai – tyrimas atskleidė, jog Lietuvos ir Rusijos elektroninės informacijos saugos teisiniame reguliavime yra skirtumų. Šie teisinio reguliavimo skirtumai pateikiami bei komentuojami, įskaitant ir gerosios atitinkamos srities teisinio reguliavimo praktikos pritaikymo galimybes.
Tyrimo ribotumas – nors elektroninės informacijos saugos teisinio reguliavimo analizė gali būti atliekama lyginant įvairaus lygmens teisės aktus, tačiau tyrimas atliktas lyginant ir komentuojant tik pagrindinius, strateginius teisės aktus – įstatymus, vyriausybės nutarimus. Tyrimo metu taip pat nebuvo detaliai analizuojamas teisės normų elektroninės informacijos saugos srityje įgyvendinimas.
Praktinė reikšmė – tyrimo rezultatai gali būti pritaikomi kuriant naujas teisės normas ar atliekant egzistuojančių teisės normų pakeitimus, kiek tai susiję su elektroninės informacijos sauga elektroninėje erdvėje.
Originalumas/vertingumas – straipsnyje pristatomas tyrimas yra naujas Lietuvoje. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisės aktų, reglamentuojančių informacijos saugumą, analizė ankščiau atlikta nebuvo. Tyrimo rezultatai ir užpildo šią tuštumą.
Tyrimo tipas – tyrimo pristatymas, požiūrio pristatymas.
Metodologija – tyrimui atlikti taikyti keli skirtingi metodai: tiriant Lietuvos ir Rusijos teisinę bazę dėl elektroninės informacijos saugos, autoriai pasitelkė lyginimo metodą. Lietuvoje ir Rusijoje galiojančio elektroninės informacijos saugos teisinio reguliavimo nustatymui taikytas empirinis teisinių dokumentų analizės metodas. Buvo tiriami Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisės norminiai aktai. Šis metodas leidžia ištyrus oficialius dokumentus tiksliai nustatyti ir aprašyti atitinkamo santykio galiojantį teisinį reguliavimą. Naudodami mokslinės literatūros šaltinius autoriai taikė dedukcijos metodą, leidžiantį daryti pakankamai patikimas išvadas. Sąvokų tyrimui autoriai pasitelkė naujausią mokslinę literatūrą ir žodynus.
Rezultatai – tyrimas atskleidė, jog Lietuvos ir Rusijos elektroninės informacijos saugos teisiniame reguliavime yra skirtumų. Šie teisinio reguliavimo skirtumai pateikiami bei komentuojami, įskaitant ir gerosios atitinkamos srities teisinio reguliavimo praktikos pritaikymo galimybes.
Tyrimo ribotumas – nors elektroninės informacijos saugos teisinio reguliavimo analizė gali būti atliekama lyginant įvairaus lygmens teisės aktus, tačiau tyrimas atliktas lyginant ir komentuojant tik pagrindinius, strateginius teisės aktus – įstatymus, vyriausybės nutarimus. Tyrimo metu taip pat nebuvo detaliai analizuojamas teisės normų elektroninės informacijos saugos srityje įgyvendinimas.
Praktinė reikšmė – tyrimo rezultatai gali būti pritaikomi kuriant naujas teisės normas ar atliekant egzistuojančių teisės normų pakeitimus, kiek tai susiję su elektroninės informacijos sauga elektroninėje erdvėje.
Originalumas/vertingumas – straipsnyje pristatomas tyrimas yra naujas Lietuvoje. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisės aktų, reglamentuojančių informacijos saugumą, analizė ankščiau atlikta nebuvo. Tyrimo rezultatai ir užpildo šią tuštumą.
Tyrimo tipas – tyrimo pristatymas, požiūrio pristatymas.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67f7b2ace3f4d
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.
