Mokinių mokymosi motyvacijos silpnėjimo veiksniai

Santrauka

Vienas iš pagrindinių švietimo sistemos tikslų – ugdyti visapusišką asmenybę, skatinti ir sudaryti sąlygas asmeniškai tobulėti. Sėkmingą mokinio dalyvavimą ugdymo procese lemia mokymosi motyvacija, kurią neretai sutrikdo nuolatinės mokymosi nesėkmės ir psichologinis diskomfortas mokykloje. Tyrimo tikslas – aptarti motyvaciją kaip sėkmingo mokymosi prielaidą ir išanalizuoti veiksnius, turinčius įtakos mokinių požiūriui į mokymosi motyvaciją. Siekiant nustatyti mokinių požiūrį į jų mokymosi motyvacijos kitimo veiksnius, naudota instrumento „SMALSI“ (2006) skalė, skirta mokymosi motyvacijos silpnėjimo veiksniams nustatyti.
Straipsnyje aptariami mokymosi motyvacijos veiksniai, individo poreikiai kaip pagrindiniai motyvo sudarymo elementai ir jų pastiprinimo būdai. Tyrimu siekta įvertinti veiksnius, turinčius tiesioginės įtakos mokinių mokymosi motyvacijai. Nustatyta, kad didelį poveikį mokymosi motyvacijos kitimui turi mokinio nuostatos dėl mokymosi proceso. Kitas svarbus mokymosi motyvacijos silpnėjimo veiksnys – mokymosi stimulo nebuvimas. Šis mokymosi motyvacijos veiksnys ypač reikšmingas silpnos motyvacijos mokiniams, mokiniams, turintiems elgesio problemų, ir tiems, kuriems nesiseka mokslai. Mokinių požiūriu, dažniausia nesėkmingo mokymosi priežastis – neteisingas mokytojų vertinimas. Mažiausią įtaką motyvacijos silpnėjimui, mokinių manymu, turi mokymosi sudėtingumas.