Individualaus ir grupinio socialinio darbo metodų derinimas dirbant su vaikais iš rizikos šeimų vaikų dienos centruose

Santrauka

Šiame straipsnyje analizuojama mažai tyrinėta socialinio darbo sritis: socialinio darbo metodai, taikomi dienos centruose, dirbant su vaikais iš socialinės rizikos šeimų. Esant poreikiui efektyvinti socialinį darbą su socialinės rizikos šeimomis ir jose augančiais vaikais, svarbiausi tampa tikslingai taikomi darbo metodai, galintys visapusiškai atliepti tikslinės grupės poreikius. Nors siekiant spręsti šiuolaikinės visuomenės socialines problemas formuojama integracinė metodų tradicija, vis dėlto išlieka nusistovėjęs metodų skirstymas į individualų, grupinį ir bendruomeninį darbą.
Šių metodų pasirinkimas ir taikymas priklauso nuo daugelio veiksnių: tikslinės grupės, organizacijos pobūdžio, teikiamų paslaugų, darbuotojų kompetencijos bei kt. Kokybinio tyrimo metu buvo siekta atskleisti individualaus ir grupinio darbo metodų derinimo ypatumus, dirbant su vaikais iš socialinės rizikos šeimų dienos centruose. Apklausti ekspertai buvo atrinkti vadovaujantis specializacijos, išsilavinimo ir institucijos kriterijais.
Tyrimu atskleistas vaikų iš socialinės rizikos šeimų poreikių daugiasluoksniškumas bei kompleksiškumu pasižymintis socialinio darbo modelis. Siekiant visapusiškai atliepti vaiko poreikius taikomi vienas kitą papildantys individualaus ir grupinio darbo metodai, sukuriantys plačią ugdomąją erdvę, kurioje vaikai gali bendrauti įvairiuose komunikacijos lygiuose. Integralumu pasižymintis šių metodų derinys atskleidžia žmogaus kaip egzistencinės būtybės asmeninę ir socialinę dimensijas, kurių dėka vaikas gali ugdytis kaip socialinio veiksmo dalyvis ir kaip individuali asmenybė.