Skurdas, paramos teikimas ir darbas: Turkijos atvejis

Santrauka

Straipsnyje keliamas klausimas, ar paramos skurdo atveju gavimas slopina paskatas dalyvauti darbo rinkoje ir sukelia pagalbos gavėjų priklausomybę. Šiuo tikslu analizuojami keletas rodiklių, įskaitant skurstančiųjų charakteristikas ir požiūrius, paramos skurdo atveju pakankamumą ir rūšis, darbo rinkos sąlygas, sąsajas tarp paramos skurdo atveju bei darbo. Mokslinei analizei buvo panaudoti duomenys, gauti Jungtinių Tautų vystymo programos (UNDP) finansuojamo tyrimo metu. Tyrimą rėmė Socialinės paramos ir solidarumo generalinis direktoratas (GDSAS). Tyrimas buvo atliekamas trijose Turkijos provincijose. Atlikus tyrimą nustatyta, kad skurdo atveju gaunant paramą nebūtinai sumažėja paskatos dirbti. Šis reiškinys yra daug sudėtingesnis ir mažo darbo užmokesčio darbo rinkos sąlygos bei skurstančiųjų savybės labiau susijusios su jų gaunama socialine parama bei jų darbine elgsena. Tikėtina, kad šis tyrimas prisidės prie
skurdo problemos suvokimo, skurstančiųjų darbinės elgsenos bei Turkijos socialinės paramos sistemos mokslinio pažinimo, taip pat atskleis, kaip efektyviau naudotis socialinės paramos sistema ir įtraukti skurstančiuosius į darbo rinką arba kaip juos ten išlaikyti.