BENDRATĖVYSTĖS PO SKYRYBŲ IŠGYVENIMAS

Santrauka

Kai poros išsiskiria, tėvams ir vaikams reikia prisitaikyti prie naujų gyvenimo aplinkybių. Daugybė užsienyje atliktų tyrimų rodo, kad bendratėvystė (modelis, kai vaikas gyvena nuo 30 iki 70 proc. laiko su kiekvienu iš tėvų) gali teigiamai veikti vaikų, taip pat ir tėvų psichologinį prisitaikymą po skyrybų. Bendratėvystės modelio pasirinkimas po skyrybų užsienio šalyse sparčiai auga, tad galima tikėtis, kad ir Lietuvoje šio modelio pasirinkimas populiarės. Todėl prasminga toliau nagrinėti šį fenomeną ir analizuoti tėvų patiriamus išgyvenimus pasirenkant šį modelį.

Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti tėvų, po skyrybų taikančių bendratėvystės modelį, išgyvenimus. Šiame tyrime buvo pasirinktas kokybinis metodas – teminė analizė. Duomenys buvo renkami pusiau struktūruotu interviu. Atlikus teminę duomenų analizę buvo išskirtos šios temos: tėvų tarpusavio santykiai; patiriamos emocijos bendraujant su buvusiu sutuoktiniu; buvusio sutuoktinio ryšio su vaiku suvokimas; savo ryšio su vaiku suvokimas; jausmas, kai vaikas (-ai) būna pas buvusį sutuoktinį; tėvystės pareigų pasidalijimo procesas; taisyklių kūrimas ir vertybių diegimas; patirti sunkumai ir jų sprendimo būdai pasirinkus modelį. Tyrimas atskleidė, kad tėvai dažniausiai savo santykius suvokia kaip draugiškus. Emocinės reakcijos dėl buvusio sutuoktinio netrukdo jų bendratėvystės santykiams. Savo ryšį su vaiku po skyrybų tėvai suvokia kaip sustiprėjusį. Tėvai pasitiki savo buvusių sutuoktinių gebėjimu auklėti vaiką (-us). Laisvu nuo buvimo su vaiku (-ais) metu tėvai jaučiasi laisvi ir geba mėgautis laisvalaikiu. Bendratėvystės modelį tėvai pasirinko savarankiškai. Tėvai neverčia vienas kito pritarti tiems patiems auklėjimo būdams. Sunkumų tėvams sukelia vaikų kelionės, drabužių ir kt. daiktų mainai ir įsigijimas, vaikų manipuliacijos. Šio tyrimo dalyvių taikoma bendratėvystė pasižymi bendradarbiaujančios bendratėvystės bruožais.