Viešojo valdymo evoliucija XX-XXI a. sandūroje: socialinė dimensija

Santrauka

Straipsnyje analizuojama viešojo valdymo šiuolaikinio etapo evoliucijos procesai, turintys įtakos (tiesiogiai ir netiesiogiai) naujojo viešojo valdymo paradigminių nuostatų, viešųjų institucijų veiklos, orientuotos į naujų, daugiau humanistinio, socialiai orientuoto valdymo formų įtvirtinimo, formuojant ir įgyvendinant viešąją politiką, viešosioms programoms ir projektams. Detalizuojant naujojo viešojo valdymo indikatorius, galima teigti, kad vienu iš esminių jų yra laikomas tolesnės viešojo valdymo demokratizavimo plėtros ideologijos įsitvirtinimas, tarpsektorinės sąveikos plėtra, tiesiogiai įvedanti į viešųjų organizacijų veiklos arsenalą platesnes politikos formavimo bei įgyvendinimo reikšmes, labiau įvertinant visuomeninių socialinių procesų reguliavimo ir dereguliavimo tendencijas, ieškant naujų socialinės politikos problemų sprendimų rengimo bei įgyvendinimo metodų ir procedūrų. Esminės teorinio metodologinio tyrimo projekcijos yra skirtos atskleisti naujosios viešosios vadybos valdymo modelio (pabrėžusio rinkos mechanizmų transformavimo į viešojo sektoriaus veiklos praktiką, tikslingumą) įgyvendinimo rezultatus, t. y. pozityvius valdymo sistemos pokyčius ir konstatuojamas disfunkcines reikšmes bei apibendrinti kol kas negausias teorines naujojo viešojo valdymo doktrinos (besiformuojančios) nuostatas. Naudojant sisteminę procesinę tyrimo prieigą, straipsnyje siekiama apibrėžti ir detalizuoti šiuolaikinio viešojo valdymo etapo evoliucijos poveikį, formuojant naujas socialiai orientuoto valdymo tendencijas ir kryptis.