Grupinės terapijos elementų taikymo asmenybės saviugdos procese teorinės prielaidos

Santrauka

Saviugda – vienas svarbiausių ir labiausiai skatintinų asmens ugdymosi elementų, sprendžiant ne tik dabartines individo problemas, bet ir formuojant įgūdžius bei vertybes kaip pagrindą brandesniam ir atsakingesniam požiūriui į nuolatinį savęs ugdymą. Norint, kad žmogus taptų brandžia asmenybe, galinčia siekti užsibrėžtų tikslų bei asmeninės gerovės, būtinas savęs pažinimas, paremtas saviugda. Analizuojant mokslinę literatūrą, pastebėta, kad asmenybės saviugdos procese taikyti grupinės terapijos elementus gali būti naudinga. Mokslinės literatūros analizė rodo, kad grupinė terapija sukuria palankias sąlygas žmogui išbandyti naujus elgesio modelius, kuriuos jis vėliau galės panaudoti realiame gyvenime. Tyrimu siekta atskleisti asmenybės saviugdos reikšmę ugdymo procese ir aptarti grupinės terapijos elementų taikymo saviugdos tikslams pasiekti teorines prielaidas. Nustatyta, kad grupinės terapijos pagrindinis tikslas atitinka saviugdos paskirtį, t. y. padėti žmogui koreguoti savo elgesį, mąstymą ir jausmus, siekiant tapti brandžia asmenybe. Todėl grupinės terapijos elementus galima taikyti visose svarbiausiose saviugdos srityse: asmenybės savęs pažinimo, saviraiškos, vertybinės sistemos kūrimo, emocinės saviraiškos, socialinių santykių kūrimo, mokymosi iš kitų žmonių asmeninės patirties. Ugdymo procese tai sukuria palankias sąlygas asmenybės vystymuisi ir palengvina saviugdos procesą.