SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO PERDEGIMO SINDROMĄ NULEMIANČIOS ORGANIZACINĖS PRIEŽASTYS
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742d8b6e60e7
Santrauka
Straipsnyje aptariamos teorinės profesinį perdegimo sindromą nulemiančios organizacinės priežastys, išryškinant tai, kaip darbo organizavimas gali būti profesinį perdegimo sindromą nulemiantis ir prevencinis veiksnys. Atskleidžiama, kaip organizacinė kultūra susijusi su profesinio perdegimo sindromo įveika. Organizacinės profesinio perdegimo prielaidos siejamos su darbo resursais, valdymu ir profesine aplinka. Straipsnyje keliama mokslinė problema – nepakankamai atskleistos socialinių darbuotojų profesinio perdegimo sindromą lemiančios organizacinės priežastys. Tyrimo objektas – socialinių darbuotojų, dirbančių priklausomybės ligų reabilitacinėse bendruomenėse, profesinio perdegimo sindromo organizacinės priežastys. Tyrimo klausimas: Kokios yra socialinių darbuotojų, dirbančių priklausomybės ligų reabilitacinėse bendruomenėse, organizacinės priežastys, nulemiančios profesinį perdegimą? Straipsnio tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje, profesinio perdegimo sindromą lemiančias organizacines priežastis, jo įveiką ir prevenciją organizacijos kontekste. Uždaviniai: 1) pateikti profesinio perdegimo sindromą lemiančias organizacines priežastis; 2) atskleisti socialinių darbuotojų, dirbančių priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje, profesinio perdegimo sindromą lemiančias organizacines priežastis, remiantis socialinių darbuotojų patirtimis. Tyrimo metodai: teoriniai – mokslinės literatūros ir dokumentų analizė; empiriniai – pusiau struktūruoto interviu ir turinio (content) analizės metodai. Tyrime dalyvavo septyni socialiniai darbuotojai, dirbantys priklausomybės ligų reabilitacinėse bendruomenėse.
Empirinio tyrimo metu nustatyta, kad socialinių darbuotojų, dirbančių priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėse, jų pačių teigimu, profesinio perdegimo atsiradimui įtakos turėjo tokios organizacinės priežastys: geros komandos nebuvimas, pagalbinių darbuotojų trūkumas, tyrimo dalyvių galvojimas apie darbą kitoje darbovietėje, siekiant išlaikyti šeimas; darbuotojams tenkančių įsipareigojimų didėjimas, darbuotojų trūkumas, didelis darbo intensyvumas, neaiškus darbų, atsakomybių ir pareigų paskirstymas teikiant pagalbą klientams. Viena iš priežasčių grupių, padedančių tyrimo dalyviams įveikti profesinio perdegimo sindromą, yra organizaciniai veiksniai, pasireiškiantys per: išreikštą organizacijos ir jos vadovų pasitikėjimą socialiniais darbuotojais, lygiavertį bendravimą tarp vadovų ir tyrimo dalyvių, pagalbą konstruktyviais patarimais ir rekomendacijomis. Empirinis tyrimas atskleidė, kad vadovų bendravimas su darbuotojais kaip lygus su lygiu suteikia tyrimo dalyviams saugumo jausmą; vadovų išreikštas pasitikėjimas ir laisvė naudoti socialiniam darbuotojui priimtinus darbo metodus leido tyrimo dalyviams atsiskleisti kaip specialistams, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Vadovų patarimai ir suteiktos rekomendacijos padėdavo informantams jaustis reikalingiems ir gerai vertinamiems, o palaikymas reikiamu momentu sumažindavo socialinių darbuotojų, dalyvavusių tyrime, nerimą dėl ištikusių nesėkmių ar netikėtų problemų.
Empirinio tyrimo metu nustatyta, kad socialinių darbuotojų, dirbančių priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėse, jų pačių teigimu, profesinio perdegimo atsiradimui įtakos turėjo tokios organizacinės priežastys: geros komandos nebuvimas, pagalbinių darbuotojų trūkumas, tyrimo dalyvių galvojimas apie darbą kitoje darbovietėje, siekiant išlaikyti šeimas; darbuotojams tenkančių įsipareigojimų didėjimas, darbuotojų trūkumas, didelis darbo intensyvumas, neaiškus darbų, atsakomybių ir pareigų paskirstymas teikiant pagalbą klientams. Viena iš priežasčių grupių, padedančių tyrimo dalyviams įveikti profesinio perdegimo sindromą, yra organizaciniai veiksniai, pasireiškiantys per: išreikštą organizacijos ir jos vadovų pasitikėjimą socialiniais darbuotojais, lygiavertį bendravimą tarp vadovų ir tyrimo dalyvių, pagalbą konstruktyviais patarimais ir rekomendacijomis. Empirinis tyrimas atskleidė, kad vadovų bendravimas su darbuotojais kaip lygus su lygiu suteikia tyrimo dalyviams saugumo jausmą; vadovų išreikštas pasitikėjimas ir laisvė naudoti socialiniam darbuotojui priimtinus darbo metodus leido tyrimo dalyviams atsiskleisti kaip specialistams, įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Vadovų patarimai ir suteiktos rekomendacijos padėdavo informantams jaustis reikalingiems ir gerai vertinamiems, o palaikymas reikiamu momentu sumažindavo socialinių darbuotojų, dalyvavusių tyrime, nerimą dėl ištikusių nesėkmių ar netikėtų problemų.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742d8b6e996f
Skyrius
Socialinis darbas
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.