Galimos pedagogų diskriminacijos apraiškos bendrojo lavinimo mokykloje

Santrauka

Lietuvoje pastaraisiais metais vis dažniau atkreipiamas dėmesys į diskriminacijos apraiškas visuomenėje, tyrinėjama suaugusiųjų diskriminacijos dėl įvairių požymių problematika, tačiau stokojama tyrimų, analizuojančių diskriminacijos apraiškas švietimo sistemoje. Atliktas tyrimas orientuotas į du pagrindinius diskriminacijos tipus: 1) bendrąją diskriminaciją, kuri, remiantis Lietuvos įstatymais, yra draudžiama; 2) profesinę pedagogų diskriminaciją, kuriai kelią siekiama užkirsti Švietimo įstatymu (2011), reglamentuojančiu pedagogų teises. Tyrimo metu apklausti 1062 penktoje-dvyliktoje klasėje dirbantys klasių auklėtojai ir pagalbos specialistai iš 287 Lietuvos mokyklų.
Šiame straipsnyje analizuojamas pedagogų požiūris į galimas diskriminacijos mokykloje apraiškas pedagogų atžvilgiu. Nustatyta, kad dažniausiai apklausoje dalyvavę pedagogai mano, jog nėra diskriminuojami dėl rasės, amžiaus, tautybės, socialinės padėties, įsitikinimų. Daugiausiai respondentų dažniau ar rečiau jaučiasi diskriminuojami dėl aplinkybių, nesusijusių su jų dalykinėmis savybėmis. Mažiausiai pedagogai atvirai gali kalbėti lytinės orientacijos, kilmės, įsitikinimų, socialinės padėties ir sveikatos klausimais. Analizuojant apklaustųjų nuomonę apie diskriminacijos apraiškas galimose pedagogų profesinės diskriminacijos srityse, paaiškėjo, kad daugiausiai pedagogų mano, kad yra diskriminuojami pretenduodami į aukštesnę kvalifikacinę kategoriją atestacijos metu, darbo sąlygų aspektu ar gindami savo socialinius ir ekonominius interesus.