PEDAGOGO BENDRAVIMO KOMPETENCIJOS PRISTATYMAS LIETUVOS INTERNETO ŽINIASKLAIDOJE
plugins.themes.bootstrap3.article.main6742ed971fa90
Santrauka
Straipsnyje pristatoma Ugdymo plėtotės centro užsakymu 2018 m. atlikto tyrimo (Jegelevičienė, Prakapas, 2018) papildytas vienas iš aspektų – pedagogo bendravimo kompetencijos raiška internetinėje žiniasklaidoje. Žiniasklaidoje pateikiama informacija apie pedagogus daro poveikį visuomenei, sustiprindama ar pakeisdama esamą požiūrį, kurį formuoja daugelis veiksnių: vykdoma švietimo politika, šiuolaikinio ugdymo proceso organizavimas, ugdytinių ypatumai, asmeninės pedagogo savybės, jo santykis su auklėtiniais, jų tėvais, kolegomis, materialinė bazė, tėvų lūkesčiai ir paties pedagogo požiūris į savo profesiją. Vykstant socialiniams ir technologiniams pokyčiams, švietimo sistemai keliami vis didesni reikalavimai, todėl proporcingai auga reikalavimai ir lūkesčiai patiems pedagogams. Viena iš pagrindinių profesinio įvaizdžio dalių pedagogo darbe yra bendravimo kompetencija, tačiau būtina suprasti, kad pedagogo galios indeksas yra proporcingas ne tik turimai bendravimo kompetencijai, bet ir susiformavusiam požiūriui visuomenėje į jį patį.
Siekiant atskleisti kaip yra visuomenei pristatomas pedagogas ir kokią nuomonę apie jį padeda formuoti internetinės žiniasklaidos priemonės buvo pasirinktas žiniasklaidos diskursas. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą – apibendrinti pedagogo bendravimo kompetencijos pristatymą Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje – pasirinkti šie internetinių naujienų portalai: www.delfi.lt; www.15min.lt; www.lrytas.lt; www.diena.lt.
Duomenų apdorojimui pasirinkta kompiuterinė programa ATLAS.ti, o duomenų analizei pasirinktas kokybinių tyrimų metodas – tematinė analizė. Tematinės analizės pagalba siekta atskleisti tyrimo problemai būdingas tendencijas, išreikštas temų pavidalu, nustatyti centrinę ir pasikartojančias temas.
Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, kad internetinės žiniasklaidos publikacijų analizė parodė, kad apie pedagogus pateikiami straipsniai kuria savotišką pedagogo įvaizdį ir, kad visuomenės požiūris į pedagogą ir jo darbą yra labiau neigiamas nei teigiamas.
Siekiant atskleisti kaip yra visuomenei pristatomas pedagogas ir kokią nuomonę apie jį padeda formuoti internetinės žiniasklaidos priemonės buvo pasirinktas žiniasklaidos diskursas. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą – apibendrinti pedagogo bendravimo kompetencijos pristatymą Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje – pasirinkti šie internetinių naujienų portalai: www.delfi.lt; www.15min.lt; www.lrytas.lt; www.diena.lt.
Duomenų apdorojimui pasirinkta kompiuterinė programa ATLAS.ti, o duomenų analizei pasirinktas kokybinių tyrimų metodas – tematinė analizė. Tematinės analizės pagalba siekta atskleisti tyrimo problemai būdingas tendencijas, išreikštas temų pavidalu, nustatyti centrinę ir pasikartojančias temas.
Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, kad internetinės žiniasklaidos publikacijų analizė parodė, kad apie pedagogus pateikiami straipsniai kuria savotišką pedagogo įvaizdį ir, kad visuomenės požiūris į pedagogą ir jo darbą yra labiau neigiamas nei teigiamas.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6742ed972364d
Skyrius
Edukologija
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.
