EXCLUSION AND GROWTH EXPERIENCES THROUGH STRUGGLE IN VOLUNTEERING

Santrauka

Savanorystė reiškiasi per asmens savanoriškai veiklai skiriamą laiką, įsipareigojimo trukmę, sritį, kurioje savanoriaujama ir savanorių amžiaus grupę. Tyrimo objektas – jaunų suaugusiųjų savanorystės patirtys. Tyrimo klausimas – kaip jauni suaugusieji patiria savanorystę socialinės pagalbos srityje? Šiame straipsnyje aptariamas tik vienas tyrimo radinys - jaunų suaugusiųjų atskiriantis ir auginantis sunkumo patyrimas per ilgalaikę ir intensyvią savanorystę, kai savanoriaujama socialinės pagalbos teikimo srityje. Tyrimo dizainas grindžiamas interpretacine fenomenolgine analize (Smith ir kt., 2009). Tyrimas atliktas pagal Interpretacinės fenomenologinės analizės metodologiją siekiant išanalizuoto jaunų suaugusiųjų savanorystės patirties reikšmę ir prasmę, kurią jai suteikia patys tyrimo dalyviai. Savanorystė yra kintantis ir daugiabriaunis reiškinys, atsiskleidžiantis nerimo, baimės, nusivylimo, bejėgiškumo, ribotumo patyrimą, kai savanoriaujama ilgai ir skiriant savanorystei laiko kasdien. Vienas iš ryškių tyrimo dalyvių patyrimo aspektų - atskiriančios ir auginančios sunkumo patirtys, kurių išgyvenimo stiprumas palietė visus tyrimo dalyvius. Savanoriaujant išgyvenamos atskiriančios ir auginančios sunkumo patirtys tyrimo dalyvius trikdė ir neleido gyventi iki savanorystės buvusiu ritmu ir vadovautis turėtais įpročiais. Neapibrėžtumo ir bejėgiškumo išgyvenimas savanoriaujant tyrimo dalyvius priartino prie pagalbą gaunančių asmenų ir jų kančios suasmeninimo. Atskiriantis sunkumo savanoriaujant patyrimas tyrimo dalyvius tarsi išstūmė iš norimos ir įprastos patirties į nenorimą ir įtampą keliančią patirtį, ir augino išgyvenant tapatumą su savanoryste. At(si)skyrimo patyrimas savanoriaujant tyrimo dalyviams atvėrė egzistencijos perklausimo ir egzistencijos įsivertinimo naujai prasmę. At(si)skyrimo patyrime jauni suaugusieji perėjo iš idealizuoto savanorystės įsivaizdavimo į savanorystės tikrovę su mirtimi, ligomis, skurdu, konfliktais ir kitomis ribinėmis pagalbą gaunančių žmonių patirtimis, tapusiomis asmeniniais savanorių patyrimais. Absurdo ir beprasmybės patyrimas tyrimo dalyviams suteikė galimybę naujai atrasti savanorystės ir asmeninės egzistencijos prasmę arba savanorystei suteikti Sizifo kančios prasmę.