VADOVŲ NUOSTATOS APIE LYČIŲ VAIDMENIS FORMUOJANT KOLEKTYVĄ VAIKŲ GLOBOS ORGANIZACIJOJE

Santrauka

Straipsnyje yra analizuojamas vaikų globos organizacijos vadovų nuostatos apie lyčių vaidmenis formuojant kolektyvą. Pasirinkta kokybinio tyrimo strategija. Tyrimo duomenims rinkti taikytas pusiau struktūruotas interviu metodas. Rezultatai analizuojami remiantis turinio analizės metodu. Tyrimas atliktas 2015–2016 metais vaikų globos organizacijos 5 padaliniuose. Taikant kriterinę imtį tyrimo dalyviais buvo pasirinkti 5 skyrių direktoriai turintys ne trumpesnį nei 3 metų vadovavimo organizacijoje stažą. Vienas tyrimo dalyvis buvo įgijęs socialinio darbo kvalifikaciją, dauguma turėjo nemažą darbo stažą socialinio darbo srityje - darbo vaikų globos organizacijoje vidurkis 13 m. Tyrimo dalyvių amžius – nuo 35 metų iki 55 metų. Vidutinė interviu trukmė – 40 minučių. Rezultatai rodo, kad aukštas administracines pareigas einančių asmenų nuostatos apie lytis ir jiems priskiriamus vaidmenis reiškiasi per tradicinį požiūrį į vyrus ir moteris ir apibrėžia kriterijus, kuriais vadovaujamasi formuojant darbuotojų kolektyvą vaikų globos organizacijoje. Tyrimo dalyviai patvirtina stereotipinį požiūrį į susiformavusias lyčių vaidmenų tradicijas kaip savaime egzistuojančias, išskiria vyrų ir moterų prigimtį, dėl kurios vienai ar kitai lyčiai „natūraliai“ sekasi geriau save realizuoti skirtingose profesinės veiklos sferose. Į moteris darbuotojas vis dar tradiciškai žiūrima kaip į vaikų globėjas, todėl vyrai šioje srityje yra traktuojami kaip nepajėgūs, per silpni susitvarkyti su pareigomis. Kita vertus, vyrai, neatitinkantys visuomenėje dominuojančio vyriškumo modelio, taip pat nėra pageidaujami vaikų globos institucijoje. Tie vyrai, kurie dirba socialinį darbą, dažniausiai siekia vadovaujančių pozicijų. Moterys yra kaltinamos, kad nenori siekti vadovės posto, nors tikroji priežastis yra „stiklo lubos“, kurios užkerta kelią moterų karjerai. Atranka į vadovaujančias pareigas yra paliekama savieigai, tarsi lyčių galimybės būtų visiškai lygios. Tuo tarpu, feminizuotose profesinėse srityse pasireiškia „stiklo eskalatoriaus“ reiškinys - vyrai įgija pranašumą, nes yra labiau vertinami, turi geresnes karjeros galimybes. Vadovų tradicinės lyčių vaidmenų nuostatos palaiko ir puoselėja lyčių nelygybę darbo rinkoje.