PAJAMŲ NELYGYBĖS REIKŠMĖS IR PATIRTYS KASDIENINIAME GYVENIME
plugins.themes.bootstrap3.article.main6640a0730b3a8
Santrauka
Straipsnyje analizuojamos pajamų nelygybės patirtys ir reikšmės kasdieniniame gyvenime. Ši analizė gali būti įdomi ne tik mokslinio tyrinėjimo aspektu, bet ir politikos formuotojams, siūlant pajamų nelygybės mažinimo priemones. Tyrimas remiasi Schutz’o metodologine prieiga, kuri įgalina konstruoti subjektyvaus pajamų nelygybės suvokimo modelį bei paaiškinti, kokią reikšmę turi pajamų nelygybė per subjektyvias patirtis.
Tyrimo duomenys buvo surinkti apklausiant 24 informantus pagal skirtingą išsilavinimą, gyvenamąją vietovę, amžiaus grupes. Informantų atrankos formavimas buvo paremtas ankstesniais tyrimais (Keller ir kt., 2010; Chapple ir kt., 2009), kurių išvados teigė, kad yra skirtingi pajamų nelygybės vertinimai, atsižvelgiant į minėtas charakteristikas, bei siekiu atskleisti šalies gyventojų pajamų nelygybės reikšmių ir patirčių kasdieniniame gyvenime įvairovę. Tyrime dalyvavo 12 vyrų ir 12 moterų. Naudotas pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo rezultatai buvo analizuoti naudojant turinio (content) analizės metodą, taikant ašinio kodavimo principą, išskiriant subkategorijas ir jungiant jas į kategorijas. Tyrimo rezultatai atskleidė pajamų nelygybės suvokimą per kasdieninę informantų veiklą, t.y. darbo aplinką, joje suvokiamą neteisingumą tarp vadovų ir pavaldinių, tarp valstybinio ir privataus sektoriaus, tarp užsienio kapitalo ir nacionalinių įmonių dirbančiųjų darbo užmokesčio, taip pat darbo krūvio ir darbo užmokesčio disbalansą, dirbančiųjų skurdo problemą. Buvo atskleistas latentinis nusivylimas per pajamų nelygybės ignoravimą, susitelkimą į geresnio darbo paieškas ar daugiau dirbant. Taip pat įvardytos pajamų nelygybės sąsajos su nepakankamomis vartojimo galimybėmis, ypatingai šeimų, auginančių vaikus ir senatvės pensininkų, kurie siekia subalansuoti savo kasdienines pajamas ir išlaidas. Pripažįstama, kad pajamų nelygybė yra per didelė, ji buvo susieta su kyšininkavimo reiškiniu šalyje. Nusivylimas ir nepasitenkinimas pajamų nelygybe sąlygoja norą didesnio socialinio teisingumo bei didesnio valstybės reguliavimo.
Tyrimo duomenys buvo surinkti apklausiant 24 informantus pagal skirtingą išsilavinimą, gyvenamąją vietovę, amžiaus grupes. Informantų atrankos formavimas buvo paremtas ankstesniais tyrimais (Keller ir kt., 2010; Chapple ir kt., 2009), kurių išvados teigė, kad yra skirtingi pajamų nelygybės vertinimai, atsižvelgiant į minėtas charakteristikas, bei siekiu atskleisti šalies gyventojų pajamų nelygybės reikšmių ir patirčių kasdieniniame gyvenime įvairovę. Tyrime dalyvavo 12 vyrų ir 12 moterų. Naudotas pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo rezultatai buvo analizuoti naudojant turinio (content) analizės metodą, taikant ašinio kodavimo principą, išskiriant subkategorijas ir jungiant jas į kategorijas. Tyrimo rezultatai atskleidė pajamų nelygybės suvokimą per kasdieninę informantų veiklą, t.y. darbo aplinką, joje suvokiamą neteisingumą tarp vadovų ir pavaldinių, tarp valstybinio ir privataus sektoriaus, tarp užsienio kapitalo ir nacionalinių įmonių dirbančiųjų darbo užmokesčio, taip pat darbo krūvio ir darbo užmokesčio disbalansą, dirbančiųjų skurdo problemą. Buvo atskleistas latentinis nusivylimas per pajamų nelygybės ignoravimą, susitelkimą į geresnio darbo paieškas ar daugiau dirbant. Taip pat įvardytos pajamų nelygybės sąsajos su nepakankamomis vartojimo galimybėmis, ypatingai šeimų, auginančių vaikus ir senatvės pensininkų, kurie siekia subalansuoti savo kasdienines pajamas ir išlaidas. Pripažįstama, kad pajamų nelygybė yra per didelė, ji buvo susieta su kyšininkavimo reiškiniu šalyje. Nusivylimas ir nepasitenkinimas pajamų nelygybe sąlygoja norą didesnio socialinio teisingumo bei didesnio valstybės reguliavimo.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6640a0730cc77
Skyrius
Sociologija
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.
