SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ SU SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOMIS, POŽIŪRIS Į PROFESINĘ RIZIKĄ

Santrauka

Socialinio darbuotojo veikla neretai įvardijama kaip sudėtinga ir rizikinga, pristatomos patiriamos profesinės rizikos. Tačiau analizuojant tyrimus, ypač užsienio šalių, galima pastebėti, kad profesinė rizika pristatoma ne tik kaip neigiamas veiksnys, bet ir kaip teigiamas veiksnys socialinio darbuotojo veikloje. Lietuvoje nemažai tyrimų, kuriuose identifikuojamos socialinių darbuotojų patiriamos profesinės rizikos, bet nepakankamai aišku, kokia socialinių darbuotojų profesinės rizikos samprata. Straipsnyje nagrinėjama problema– kokia socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, profesinės rizikos samprata, koks požiūris į profesinę riziką. Tyrimo tikslas – nustatyti socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, požiūrį į profesinę riziką.
Tyrimo organizavimas ir metodai. Tyrimas atliktas 2016 m. vasario–balandžio mėnesiais. Taikyti tyrimo duomenų rinkimo ir analizės metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas interviu, turinio (content) analizė. Remiantis literatūros analize, socialiniame darbe profesinės rizikos samprata aiškinama dviem požiūriais. Pirmas požiūris, kai socialinio darbo rizika įvardijama kaip grėsmė pačiam darbuotojui dėl socialinės rizikos klientų nenuspėjamo elgesio, kaip veikla, kai darbuotojai patiria baimę dėl savo fizinės ir psichinės gerovės, baimę būti apkaltintiems dėl nesėkmingo įvykio. Mokslinėje literatūroje įvardijama, kad vien tik neigiamas požiūris į profesinę riziką gali turėti neigiamą poveikį profesinei praktikai, dominuojantis rizikos diskursas profesionaliame socialiniame darbe turi būti refleksyvus, o ne nerimą keliantis. Remiantis antruoju požiūriu, profesinė rizika socialiniame darbe įvardijama kaip veiksnys, kuris turi akumuliuoti socialinio darbuotojo drąsą ir kūrybinį mąstymą, kaip veikti netradicinėse „socialinio konflikto“ situacijose.
Tyrime dalyvavusių socialinių darbuotojų (Vakarų Lietuvos socialinių paslaugų centro) požiūris į jų darbe egzistuojančią profesinę riziką įvairus – išsiskyrė trys pozicijos: teigiama, neigiama ir neutrali. Teigiamai vertinantys profesinę riziką darbe mano, kad šis požiūris juos skatina dirbti efektyviau, nors ir suvokia, su kokiomis grėsmėmis jie gali susidurti dėl socialinės rizikos šeimos nenuspėjamumo ir jos narių neadekvataus elgesio. Socialiniai darbuotojai, neigiamai vertinantys profesinę riziką, ją įvardija kaip nemotyvuojantį veiksnį, kuris sukelia stresą, trikdo darbą. Dalis darbuotojų dar negali įvardyti, ar jų požiūris į profesinę riziką socialiniame darbe yra teigiamas ar neigiamas, pripažindami, kad svarbiausia socialiniam darbuotojui būti valdančiam situaciją ir suvokiančiam, kokią profesiją pasirinko.