plugins.themes.bootstrap3.article.main6742de0a30d0b

Rūta Pukinskaitė Birutė Žentelytė

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos su sveikata susijusio gyvenimo būdo ir skirtingų gyvenimo prasmės dimensijų sąsajos ankstyvosios suaugystės laikotarpiu. Siekiama atsakyti į klausimą, ar stipresnis gyvenimo prasmės patyrimas gali prognozuoti sveikatai palankesnį gyvenimo būdą? Tyrime dalyvavo 218 suaugusiųjų (136 moterys ir 82 vyrai) nuo 20 iki 30 metų amžiaus (M = 24,13; SD = 3,35). Tyrime naudotas autorių sudarytas Gyvenimo būdo klausimynas, Gyvenimo tikslo testas (Crumbaugh, Maholick, 1964) ir Gyvenimo prasmės klausimynas (Steger ir kt., 2006), fiksuota informacija apie tiriamųjų demografinę ir socialinę padėtį. Tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenimo tikslo / paskirties suvokimas prognozuoja sveikatai palankesnį gyvenimo būdą, t. y. sveikesnę mitybą, mažesnį alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą, mažesnį rūkymą, silpnesnį rizikingą elgesį bei saugesnį seksualinį elgesį. Gyvenimo prasmės buvimas (patyrimas) prognozuoja didesnį fizinį aktyvumą bei silpnesnį rizikingą elgesį. Nenustatyta reikšmingų gyvenimo būdo ir gyvenimo prasmės ieškojimo ankstyvojoje suaugystėje sąsajų. Moteriška lytis yra svarbus gyvenimo būdo ir atskirų jo sričių prognozuotojas: jaunos moterys linkusios sveikiau maitintis, jos mažiau vartoja alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, joms būdingas saugesnis seksualinis elgesys.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6742de0a35269

Skyrius
Mokslo straipsnis