plugins.themes.bootstrap3.article.main664721b3ecb6d

Ruth Reches Jolanta Sondaitė

Santrauka

Mokslinė problema. Atsparumo traumai reiškinys pradėtas nagrinėti pozityviojoje psichologijoje palyginti neseniai ir susilaukia labai prieštaringų vertinimų. Vieni mokslininkai atsparumą traumoms vertina kaip bruožą, kiti – kaip procesą ar net rezultatą. Visi tyrėjai sutinka, kad yra vidiniai ir išoriniai atsparumo veiksniai, padedantys susidoroti su trauma. Vis dėlto mokslininkai išskiria skirtingus vidinius atsparumo veiksnius. Nuodugnesnė atsparumo psichologinei traumai vidinių veiksnių analizė gali padėti efektyviau transformuoti teorines žinias į praktinius metodus, tokius kaip atsparumo psichologinei traumai intervencinių ir prevencinių programų kūrimas. Tyrimo objektas: atsparumo psichologinei traumai vidinių apsauginių veiksnių samprata. Tyrimo tikslai: atlikti kritinę atsparumo psichologinei traumai vidinių veiksnių sampratos analizę ir integruoti idėjas, kylančias iš empirinių tyrimų rezultatų. Tyrimo metodas: taikytas teorinės analizės metodas, tai yra mokslinės literatūros lyginimas, apibendrinimas ir duomenų interpretavimas. Rezultatai ir išvados: empirinių tyrimų, besiremiančių skirtingomis teorinėmis paradigmomis bei susijusių su vidiniais psichologiniais atsparumo traumai veiksniais, analizė leido išskirti šiuos dažniausiai empiriškai tiriamus vidinius atsparumo traumai veiksnius: kontrolės lokusas, viltis, prieraišumas, ego atsparumas, savigarba, saviveiksmingumas, ištvermė. Taip pat nustatyta, kad išskirti veiksniai gali būti trejopo pobūdžio: 1) veiksniai, padedantys įveikti traumą; 2) veiksniai, apsaugantys nuo traumos neigiamų pasekmių; 3) veiksniai, padedantys priimti trauminį įvykį kaip iššūkį ir galimybę augti.

plugins.themes.bootstrap3.article.details664721b3f053d

Skyrius
Mokslo straipsnis