Patyčių prevencijos išgrynintoje gimnazijoje bruožai

Santrauka

Siekiant atskleisti patyčių prevencijos išgrynintoje gimnazijoje reiškinį, straipsnyje nagrinėjama problema – kaip organizuojama ir įgyvendinama patyčių prevencija išgrynintoje savivaldybės centro gimnazijos vyresniųjų klasių (15–19 m.) mokinių grupėje. Straipsnio tikslas yra atskleisti patyčių prevencijos išgrynintoje gimnazijoje būvį. Straipsnyje pristatomo tyrimo objektas yra patyčių prevencija išgrynintoje gimnazijoje. Straipsnis parengtas remiantis empirinio tyrimo, atlikto vienoje Lietuvos savivaldybės centro gimnazijoje, kuriame dalyvavo 320 mokinių ir 23 jų klasių auklėtojai. Mokinių atrankai taikytas paprastosios atsitiktinės atrankos būdas, o klasių auklėtojos apklaustos visos. Anketinė apklausa organizuota pasitelkiant elektroninį gimnazijos dienyną – kiekvienas tyrimo dalyvis per savo prisijungimą buvo nukreipiamas į anoniminę elektroninę anketą. Tyrimo duomenys apdoroti kompiuterine programa Statistical Package for the Social Sciences (SPSS) 17.0 for Windows. Anketinės apklausos duomenų apdorojimas grindžiamas kiekybinės analizės (aprašomosios ir inferencinės statistikos) metodais. Chi kvadrato (χ2) testas taikytas skirtumo tarp atsakymų pasiskirstymų skirtingose respondentų grupėse statistiniam reikšmingumui įvertinti, nurodytas reikšmingumo (p) lygmuo.
Straipsnyje apžvelgiami teoriniai patyčių reiškinio metmenys (samprata, formos, priežastys, pasekmės) bei pristatoma patyčių prevencijos Lietuvoje būklė, praktika. Toliau nagrinėjama patyčių prevencijos išgrynintoje gimnazijoje raiška, pagrindiniai bruožai. Straipsnio pabaigoje formuluojamos empirinio tyrimo išvados (savivaldybės centro išgrynintoje gimnazijoje, į kurią atvyksta aplinkinių kaimų ir miestelių mokiniai, aktuali problema – patyčios viešajame ir mokykliniame transporte, kur nesaugiausiai jaučiasi žemesnių klasių gimnazistai; tai savo ruožtu susiję ir su pirmųjų klasių gimnazistų adaptacija, tapimu visateisiais bendruomenės nariais; pakankamai didelis patyčių toleravimas skatina mokinius savarankiškai spręsti kylančias problemas – ignoruojant patyčių vyksmą arba išmokstant patiems toleruoti šalia vykstančias patyčias; vykdant patyčių prevenciją mokiniams didžiausią įspūdį palieka tie renginiai, kurie organizuojami pasitelkiant netradicines ugdymo formas; dauguma nacionaliniu mastu vykdomų adaptuotų prevencinių programų orientuotos į mokyklas, kuriose vykdomos pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, o tai savo ruožtu išgrynintoms gimnazijoms sukelia tam tikrų finansinių problemų, norint realizuoti modifikuotas jaunesniems mokiniams skirtas programas dėl tikslinės grupės nebuvimo), atkreipiant dėmesį į patyčių prevencijos specifiškumą, išryškėjusį tyrimo metu, būdingą išgrynintoms gimnazijoms.