Laimės ekonomikos ir felicitarinės politikos perspektyva Lietuvoje

Santrauka

Nors raidos perorientavimas ne vienoje šalyje įvardinamas politikos tikslu, Lietuvoje politinėse diskusijose vis dar vyrauja nuolatinės ekonominės plėtros modeliai. Laimės ekonomikos ir jos principus realizuojančios felicitarinės politikos tema nėra nagrinėta ir Lietuvos mokslinėje spaudoje. Straispnyje glaustai pristatomi pagrindiniai faktai apie laimės ekonomiką ir felicitarinę politiką. Konstatuojama, kad visuomenės laimės lygio matavimai paveikė visuomenės raidos tikslų sampratą, padėjo realizuoti naujus politikos principus daugelyje visuomeninio gyvenimo sričių. Svarbiausios felicitarinės politikos kryptys: keisti socialinės ir ekonominės raidos indikatorius, tobulinti turto ir pajamų panaudojimą bei darbo santykius, remti laimingas šeimas, ugdymo sistemoje daugiau dėmesio skirti laimingo žmogaus savybių formavimui, didinti pasitenkinimą sveikatos apsaugos sistema ir valstybės valdymo kokybe, gausinti socialinį kapitalą.
Straipsnio tikslas – aptarti Lietuvoje paplitusį požiūrį į laimės ekonomiką. Tikslui realizuoti pasirinkti tyrimo metodai – klausimynas, grupinė diskusija ir pusiau struktūrizuotas interviu leido tyrėjui ir respondentams aktyviai konstruoti socialinių santykių viziją. Straipsnyje pristatomi požiūrio į laimės ekonomiką ir felicitarinę politiką tyrimai atlikti 2011–2012 metais. Apklaustos dvi asmenų grupės. Pirmąją grupę sudarė 429 asmenys, dalyvavę įvairiuose susitikimuose su politikais. Antroji grupė – 67 Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose kandidatavę asmenys ir jų rinkimų štabų nariai.
Tyrimo rezultatai parodė, kad apie laimės ekonomiką ir felicitarinę politiką buvo girdėję 27 (6,2 proc.) pirmosios grupės dalyvių. Antrojoje grupėje tokių asmenų buvo 55 proc. Taip pat pastebimai išsiskyrė šių grupių atstovų nuomonė apie BNL (bendrosios nacionalinės laimės) indekso įtraukimą į valstybinės statistikos rodiklius. Kitais klausimais esmingesnių skirtumų tarp tirtų grupių nenustatyta. Nuomonei, kad reikėtų investuoti į saviaktualizacijos darbe sąlygų kūrimą, trumpinti darbo laiką, pritarė kiek daugiau nei pusė apklaustųjų; subjektyvų pasitenkinimą sveikatos apsaugos sistemos darbu svarbiu uždaviniu laikė apie 10 proc. apklaustųjų; laimingo žmogaus savybių ugdymas, daugelio apklaustųjų nuomone (apie 80 proc.), priskirtas savarankiško asmeninio tobulėjimo sričiai; investicijoms į laimingesnio šeimų gyvenimo kūrimą pritarė arti pusė apklaustųjų. Tyrime išryškėjo gana prieštaringas požiūris į valstybės valdymą. Pagrindiniu valdymo vertinimo kriterijumi laikomas BVP (bendrojo vidaus produkto), MMA (minimaliosios mėnesinės algos), vidutinės algos, pensijos dydžio augimas. Drauge apie tris ketvirtadalius apklaustųjų palaikytų pagrindinę felicitarinės politikos įdėją valstybės valdymo srityje – piliečių įtraukimo į valdymą plėtrą (referendumo rengimo sąlygų palengvinimą, tiesioginius savivaldos institucijų vadovų rinkimus ir pan.). Apibendrinant tyrimo rezultatus galima konstatuoti, kad laimės ekonomikos samprata Lietuvos visuomenei ir politikams menkai žinoma, nors kai kuriose srityse laimės ekonomikos principų taikymas būtų vertinamas palankiai.