Tėvų į(si)traukimas į vaikų ugdymą: ar tai problema Lietuvos mokyklose?

Santrauka

Tėvai – pati gausiausia ir įtakingiausia tiesiogiai su mokykla susijusi interesų grupė. Bendradarbiavimas su jais – viena didžiausią plėtros potencialą turinčių švietimo organizacijos veiklos sričių. Tačiau tyrimų, atskleidžiančių tėvų įtraukos į vaikų ugdymą ypatumus, jos stiprinimo galimybes, Lietuvoje trūksta. Šiame straipsnyje analizuojami tėvų į(si) traukimo į vaikų ugdymą problemos tyrimai užsienio tyrėjų darbuose ir Lietuvos mokyklų veiklos šioje srityje situacija. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje nagrinėjamos problemos tyrimui buvo panaudota Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) turima mokyklų veiklos išorės vertinimų duomenų bazė. Buvo analizuoti 2009–2010–2011 metais atliktų 196 bendrojo ugdymo mokyklų išorinio vertinimo duomenys.
NMVA duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė ne tik pagrindžia tėvų įtraukos reikšmę (tėvų dalyvavimas vaiko ugdyme turi teigiamos įtakos tiek vaiko pažangai ir jo mokymosi pasiekimams, tiek mokyklos veiklos veiksmingumui), bet ir atskleidžia, kad tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas neretai esąs formalus, vienakryptis, skurdus savo raiška ir funkcijomis. Remiantis šios duomenų bazės analize konstatuojama, kad Lietuvos mokyklose dominuoja darbo su tėvais metodai ir formos, kuriuos mokslininkai vertina tik kaip kvietimą tėvams įsitraukti į savo vaikų ugdymą. Ar tėvai aktyviai įsitrauks į savo vaikų mokyklos gyvenimą, vaikų ugdymo procesą, priklauso ir priklausys nuo to, kaip bus stengiamasi įveikti įvairius kliuvinius tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo procese.