Socialinio darbo technologizacija

Santrauka

Straipsnyje analizuojamos socialinės technologijos kaip žmogaus kultūros dalis, tam tikra socialinių teorijų rūšis, tirianti kokybinius ir kiekybinius socialinės aplinkos pokyčius. Šis reiškinys suvokiamas kaip tam tikra metodų ir būdų sistema, užtikrinanti žmogaus funkcionavimo socialinėje aplinkoje sėkmę.
Socialinis darbas pateikiamas kaip viena iš žmogaus veiklos rūšių. Ji, kaip ir kiekviena veikla, turi savo struktūrą, kur kiekvienos sudėtinės dalies funkcijos yra reikšmingos ir įgauna prasmę sąveikaudamos su kitomis sudėtinėmis dalimis. Tokios darniai veikiančios struktūros traktuotinos kaip gana savarankiškos sistemos, įsiliejančios į bendrą socialinę sistemą ir sudarančios darnią visumą.
Socialinis darbas šiame kontekste pateikiamas kaip santykinai savarankiška įvairių socialinių technologijų visuma, sudaranti vientisą įvairių poveikio metodų bei būdų sistemą, socialinių darbuotojų naudojamą įvairiose socialinėse tarnybose, siekiant palankiai spręsti klientų problemas.