Neįgalių paauglių seksualumo problema

Santrauka

Šiame straipsnyje apibūdinamas normalizacijos principas, kurio nuostatų pagrindu organizuojamas neįgaliųjų gyvenimas, apimantis ir seksualinių poreikių tenkinimą bei ugdymą. Analizuojami neįgaliųjų bendrosios ir seksualinės raidos bruožai bei jai trukdančios kliūtys.
Pristatomi du tyrimai, atskleidžiantys seksualinius neįgalių paauglių poreikius bei jų raiškos būdus ir suaugusiųjų požiūrį į juos.
Pirmo tyrimo duomenys atskleidžia 27-ių Vilniaus miesto vaikų pensiono neįgalių paauglių seksualinės elgsenos ypatumus: seksualinį aktyvumą ir jo priežastis, seksualumo raiškos būdus, emocines seksualumo apraiškas.
Antras tyrimas parodo suaugusiųjų, t. y. 80-ies trijų socialinių įstaigų darbuotojų, požiūrį į seksualines neįgalių paauglių problemas, kurios atspindi ir kliūtis, trukdančias spręsti neįgaliųjų seksualinio gyvenimo klausimus, ir socialinių darbuotojų pamąstymus bei pasiūlymus, kaip būtų galima geriau ugdyti neįgaliųjų seksualumą.
Rekomenduojamos socialinio darbo gairės, galinčios padėti vertinti bei ugdyti neįgaliųjų seksualumą.