Universitetinio ugdymo pagrindai: profesinių sambūrių vertybės

Santrauka

Straipsnyje, remiantis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu, atskleidžiama šiuolaikinei Lietuvos akademinei bendruomenei nepalanki teisinė padėtis, rodanti, jog akademinės bendruomenės galimybės nulemti atvirų diskusijų su plačiąja visuomene, o tiksliau – su jai atstovaujančia valstybe, rezultatus, sietinus su universitetinio ugdymo pagrindais, yra mažesnės nei visuomenės. Straipsnyje siekiama pagrįsti nešališkus atvirųjų diskusijų, o kartu ir universitetinio ugdymo pagrindų praktinių reikšmių formavimo kriterijus, kuriais būtų įmanoma vadovautis siekiant, jog atvirų diskusijų rezultatai neprasilenktų su socialinės lygybės principu.
Šio tikslo siekiama taikant įvairių požiūrių analizės ir fenomenologinės įžvalgos metodus bei vadovaujantis teiginių dermės teorija. Straipsnyje aprašoma profesinių sambūrių istorija, pateikiamas atskleidžiamos veiklos kombinacijų apibrėžimas, profesinės bendruomenės veiklos bruožų teoriją ir profesinės bendruomenės veiklos charakteristikų teoriją atspindinčios esminės idėjos. Tai leido išryškinti apibendrintą požiūrį į universitetinio ugdymo pagrindus, kuriuos, remiantis mūsų nuosekliomis studijomis, sudaro racionaliai grindžiamos pamatinės profesinių bendruomenių vertybės: moksliškumas, institucinis kooperatyvumas ir institucinė autonomija.