Neformalusis suaugusiųjų švietimas kaip suaugusiųjų socializacijos veiksnys

Santrauka

XX amžiaus pabaigoje mokslo ir technikos laimėjimų gausa sukėlė vis spartesnius visuomenės pokyčius, kuriems vykstant ekonominės plėtros procesui įtaką daro informacinės žinių visuomenės atsiradimas, mokslo ir technologijų pažanga bei ekonomikos tapimas tarptautine. Žinių bei įgūdžių, kurie įgyjami vaikystėje ir jaunystėje šeimoje, mokykloje ar universitete, nebeužtenka visam gyvenimui, todėl ypač sustiprėja suaugusiųjų švietimo vaidmuo. Šiandien žmogus priverstas nuolat augti, t. y. dalyvauti socializacijos procese, tobulinti ir taikyti savo profesines žinias, prireikus persikvalifikuoti, perprasti šiuolaikines informacines technologijas, kita vertus, jis turi ugdyti ir tam tikras žmogiškąsias galias, pasireiškiančias gebėjimu gyventi šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje.
Straipsnyje analizuojamas neformalusis suaugusiųjų švietimas kaip suaugusiojo socializacijos veiksnys, pateikiami autorės bei kitų mokslininkų atliktų tyrimų duomenys apie suaugusiųjų dalyvavimo neformaliajame suaugusiųjų švietime galimybes, atskleidžiamos priežastys, stabdančios aktyvesnį suaugusiųjų dalyvavimą jame.
5-oje UNESCO tarptautinėje konferencijoje buvo skelbiama, kad apsišvietusių vyrų ir moterų aktyvus dalyvavimas kiekvienoje gyvenimo srityje svarbus tam, kad žmonija išliktų ir galėtų spręsti ateities problemas. 2000 m. Europos Tarybos išvadose pabrėžiama, kad sėkmingą perėjimą prie žiniomis pagrįsto ūkio ir visuomenės turi lydėti perėjimas prie mokymosi visą gyvenimą. Žengiant į žinių visuomenę neformalusis suaugusiųjų švietimas, būdamas lankstus ir atviras visiems dalyviams, tampa vienu iš būdų, leidžiančių kiekvienam suaugusiajam kontroliuoti savo ateitį ir savo asmenybės raidą.