Socialinės paramos ryšys su neįgalius vaikus auginančių tėvų psichologiniu prisitaikymu

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjama, kaip įvairūs socialinės paramos tėvams, auginantiems neįgalų vaiką, aspektai susiję su jų psichologiniu prisitaikymu. Vertinti tokie psichologinio prisitaikymo prie vaiko neįgalumo aspektai: problemų šeimoje lygis, perdėtos vaiko globos išreikštumas, neigiamų ir teigiamų neįgalaus vaiko auginimo aspektų pabrėžimo, tėvų depresiškumo, pesimizmo ir subjektyvaus laimingumo lygis. Apklausus 287 tėvus, paaiškėjo, kad tėvai, gaunantys daugiau paramos iš sutuoktinio, kitų asmenų (pagalbininkų), turintys sveikų vaikų ir dažniau bendraujantys su kitais neįgalius vaikus auginančiais tėvais, yra geriau psichologiškai prisitaikę. Neįgalius asmenis ir jų šeimas vienijančioms bendruomenės priklausantys tėvai yra blogiau prisitaikę. Tai gali būti susiję su tuo, kad bendruomenėms dažniau priklauso vyresnio amžiaus vaikus ir suaugusius neįgalius asmenis globojantys tėvai ir tėvai, kurių neįgalūs vaikai pasižymi didesniu socialiniu–intelektiniu neįgalumu. Didesnis vaiko neįgalumas ir amžius savo ruožtu susijęs su blogesniu tėvų psichologiniu prisitaikymu. Tyrimo rezultatai kelia naujų klausimų tolesniems tyrinėjimams ir leidžia teikti kai kuriuos praktinius patarimus socialinės ir psichologinės paramos neįgalių vaikų šeimoms organizavimo klausimais.