Globos namų auklėtinių ir vaikų, gyvenančių su abiem tėvais, mokyklinės adaptacijos ir kompetencijos ypatumai

Santrauka

Vaikystėje išgyventi traumuojantys įvykiai, neigiama ankstyva patirtis, nepalankios augimo sąlygos apriboja galimybę išmokti elgtis socialiai priimtinais būdais, nulemia nesėkmes mokykloje ir netinkamo elgesio formavimąsi, stabdo socialinių įgūdžių vystymąsi. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, kaip tėvų globos netekimas ir gyvenimas vaikų globos namuose daro įtaką vaikų kompetencijai, elgesio bei emocinėms problemoms. Tyrime panaudotas Achenbacho (1991) sukurtas mokytojų klausimynas (TRF 5/18), skirtas vaiko kompetencijai nustatyti ir elgesio bei emocinėms problemoms įvertinti. Tyrime dalyvavo 11–17 metų globos namų auklėtiniai ir vaikai, gyvenantys pilnose šeimose. Nustatyta, kad globos namų auklėtiniams būdingos didesnės dėmesio ir socialinės problemos, aukštesnis nerimastingumo lygis nei vaikams, gyvenantiems su abiem tėvais. Tyrimas parodė, kad globos institucijose gyvenantys vaikai ir paaugliai pasižymi kompetencijos trūkumu, adaptacijos sunkumais, žemesniais akademiniais laimėjimais. Statistinės analizės rezultatai parodė, kad globos namų auklėtinių kompetencija reikšmingai susijusi su dėmesio, socialinėmis ir nusišalinimo problemomis, agresyviu, delinkventiniu elgesiu. Vaikų, gyvenančių su abiem tėvais, grupėje kompetencijos ir elgesio bei emocinių problemų statistiškai reikšmingų ryšių nerasta. Vaikų, gyvenančių globos namuose, elgesio ir emocinės problemos, kompetencijos trūkumas, adaptacijos sunkumai, žemi akademiniai laimėjimai gali būti sietini su ankstyva neigiama patirtimi, vaikystėje išgyventais traumuojančiais įvykiais, adekvataus tėvų elgesio pavyzdžio trūkumu, gyvenimo sąlygomis globos institucijose.