Subsidiarumo principas socialiniam darbuotojui sąveikaujant su klientu

Santrauka

Subsidiarumas išreiškia paprastą, bet esminę idėją, kurios šalininkai dažnai patys to nežinodami esame. Šią idėją būtų galima apibūdinti taip: kiekvienas asmuo arba organizacija, turinti didesnę galią, turi padėti silpnesniam taip, kad neužgožtų jo laisvės ir skatintų jo savarankiškumą. Subsidiarumas taikomas daugelyje įvairių sričių (vadyboje, švietimo sistemoje, politikoje ir t. t.). Jis vadinamas visuotiniu principu, tinkančiu visoms socialinio gyvenimo formoms. Todėl šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip subsidiarumo principas gali būti taikomas socialiniame darbe, socialiniam darbuotojui sąveikaujant su klientu. Tyrime dalyvavo septyni respondentai iš Lietuvos, Vokietijos, Italijos ir JAV: socialinio darbo praktikai ir socialinio darbo specialistai, dirbantys mokslinį darbą. Atlikus kokybinį tyrimą paaiškėjo, kad subsidiarumo principo taikymo socialiniam darbuotojui sąveikaujant su klientu pagrindas – globalus požiūris į asmenį, pabrėžiant jo orumą ir vertingumą. Remiantis šiuo principu, socialinio darbuotojo tikslas yra padėti klientui savarankiškai spręsti savo problemas, realizuojant visas savo ir savo aplinkos teikiamas galimybes. Siekdami šio tikslo, socialiniai darbuotojai dažniausiai renkasi tokias darbo formas, kurios padėtų sukurti kliento ir kitų žmonių solidarumą (pvz.: savipagalbos grupės, šeimos ir savanorių įtraukimas ir kt.). Kita vertus, kliento ir jo aplinkos įgalinimas reikalauja daugiau laiko, pastangų, profesinių sugebėjimų ir t. t. Vis dėlto dirbti pagal su-bsidiarumo principą naudinga ir prasminga: užtikrinama pagarba kiekvienam, dalyvaujančiam pagalbos procese, geriau tenkinami jų poreikiai, pasiekiami ilgalaikiai rezultatai.