Demografinis senėjimas ir ES socialinė politika pagyvenusiesiems
plugins.themes.bootstrap3.article.main6747b7cb2197c
Santrauka
Spartus ES valstybių demografinis senėjimas XX–XXI amžių sandūroje bei šio proceso progno-zės kelia didelį susirūpinimą socialinės politikos kūrėjams: kaip užtikrinti lygias galimybes visoms kartoms ir integruoti pagyvenusius žmones į visuomenę.
Siekiant spręsti šias problemas, nauji už-daviniai kyla socialinių paslaugų, pensijų, darbo rinkos politikos ir kitoms sritims. Straipsnio tikslas – įvertinti visuomenės demografinio senėjimo padarinius ir aptarti socialinės politikos pagyvenusiems formavimąsi ES valstybėse. Šiuo tikslu aptariami gyventojų amžiaus struk-tūros pokyčiai ir demografinio senėjimo veiksniai ES valstybėse, analizuojama socialinės politikos pagyvenusiesiems raida nuo Europos Bendrijos sukūrimo iki paskutiniosios Europos Sąjungos plėt-ros į Vidurio ir Rytų Europą bei išryškinamas jos vaidmuo integraciniuose procesuose.
Siekiant spręsti šias problemas, nauji už-daviniai kyla socialinių paslaugų, pensijų, darbo rinkos politikos ir kitoms sritims. Straipsnio tikslas – įvertinti visuomenės demografinio senėjimo padarinius ir aptarti socialinės politikos pagyvenusiems formavimąsi ES valstybėse. Šiuo tikslu aptariami gyventojų amžiaus struk-tūros pokyčiai ir demografinio senėjimo veiksniai ES valstybėse, analizuojama socialinės politikos pagyvenusiesiems raida nuo Europos Bendrijos sukūrimo iki paskutiniosios Europos Sąjungos plėt-ros į Vidurio ir Rytų Europą bei išryškinamas jos vaidmuo integraciniuose procesuose.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6747b7cb2537a
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.
