Psichosocialinių krizių prevencija laisvės atėmimo sąlygomis

Santrauka

Tyrimo, kuriuo grįstas straipsnis, tikslas – remiantis teorine modernizmo baze ištirti subizoliacijos poveikį nuteistųjų krizinei elgsenai pataisos namų uždarosiose zonose.
Kelti uždaviniai: nustatyti subizoliuotų nuteistųjų psichosocialinių krizių indikatorius, atskleisti psichologinio skausmo poveikį subizoliuotų nuteistųjų krizinei elgsenai, įrodyti, kad pagrindinis subizoliuotų nuteistųjų poreikių tenkinimo kanalų blokatorius yra psichologinis skausmas, taip pat nustatyti galimybes valdyti krizinę elgseną.
Straipsnio autoriui suteiktas leidimas (Oksfordas, JAV, 2002) adaptuoti tanatologijos profesoriaus E. S. Shneidmano suicidologinio tyrimo metodą psichologinio skausmo poveikio subizoliuotų nuteistųjų krizinei elgsenai analizuoti.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad: 1) pagrindinė pirminė psichologinio skausmo priežastis – psichosocialinis konstruktas gėda-pažeminimas; 2) nepatenkintų poreikių kumuliacija išprovokuoja psichologinį skausmą, kuris, neatblokuojant poreikių tenkinimo kanalų nuo kenksmingų agentų, pats tampa blokatoriumi; 3) subizoliuotų nuteistųjų psichosocialines krizes galima įveikti šalinant psichologinį skausmą.
Straipsnyje pirmąkart apibendrintas psichosocialinių krizių valdymo institucionalizuotoje subizoliacijoje klausimas, pateiktas adaptuotas suicidologinio tyrimo metodas subizoliuotų nuteistųjų kontingentui socialinio darbo plotmėje, įrodant psichologinio skausmo destruktyvų poveikį, įvestas alternatyvus vienetas krizinės elgsenos intensyvumui matuoti (krizinės elgsenos balas – keb).