Sutrikusio intelekto moksleivių socialinio supratingumo ir ugdymo formos ryšys

Santrauka

Darbe lyginamas nežymiai protiškai atsilikusių vaikų, ugdomų bendrojo lavinimo bei specialiosiose ugdymo įstaigose, socialinis supratingumas. Keliamas probleminis klausimas, kokia ugdymo aplinka ir forma (bendrojo lavinimo ar specialioji internatinė mokykla) palankesnė protiškai atsilikusių ugdytinių socialinio supratingumo raidai. Atlikta Wechsler (WISC-R) intelekto testo keturių subtestų rezultatų analizė: „Panašumų“ ir „Kubelių“ subtestų – abstrakčiajam loginiam mąstymui, „Supratingumo“ ir „Paveikslėlių sekos“ subtestų – socialiniam supratingumui įvertinti. Duomenims apdoroti taikyti deskriptyvinės statistikos metodai (grafikų analizė, parametrinis t-testas, neparametrinis Mann- Whitney testas, Pearson koreliacijos koeficientas).
Tyrime dalyvavo 90 nežymiai protiškai atsilikusių moksleivių, iš jų 40 mokėsi integruotai bendrojo lavinimo mokyklose ir 50 – specialiosiose internatinėse mokyklose. Imtį sudarė 39 mergaitės ir 51 berniukas.
Tyrimo rezultatai liudija, kad nežymiai sutrikusio intelekto asmenų ugdymas kartu su kitais bendraamžiais užtikrina neblogesnes sąlygas jų abstraktaus mąstymo raidai ir ypač palankiai veikia jų socialinę nuovoką ir kompetenciją.
Konstatuota, kad nežymiai protiškai atsilikusių vaikų, integruotai ugdomų bendrojo lavinimo mokyklose, socialinis supratingumas (gebėjimas interpretuoti socialinius reiškinius, spręsti kilusias problemas, kaupti patirtį ir ja remtis, sumanumas, elgesio standartų žinojimas ir jų laikymasis, adekvatus asmeninių santykių vertinimas) yra statistiškai patikimai aukštesnis nei specialiosiose ugdymo įstaigose besimokančių vaikų.
Šiame tyrime nenustatytas esminis nežymiai protiškai atsilikusių vaikų socialinio supratingumo ir šeimų, kuriose vaikai gyvena, demografinių charakteristikų ryšys, todėl galima hipotetiškai teigti, kad nežymiai protiškai atsilikusių vaikų aukštesnį socialinio supratingumo lygį lėmė bendrojo lavinimo mokyklos kontekstas – bendravimas ir empirinės patirties perėmimas iš normaliai besivystančių bendraamžių.
Tyrimas parodė, kad asmenys, pasižymintys tokiu pačiu raidos sutrikimu (nežymiu protiniu atsilikimu), priklausomai nuo skirtingos edukacinės aplinkos (bendrojo lavinimo ar specialioji mokykla), pasižymi skirtingu socialinio supratingumo lygiu. Tai rodo, kad tam tikri neįgalaus individo funkcionavimo aspektai (šiuo atveju socialinis supratingumas) nėra vienareikšmė individo „vidinė“ charakteristika, kad tai nulemia ugdymo(si) kontekstas (ugdymo formos ir institucijos).
Tyrimo rezultatai liudija, kad protinę negalią turinčių asmenų socialinis įtraukimas (per ugdymo integravimą) leidžia sėkmingiau spręsti jų socialinio ugdymo(si) problemas, nei jos sprendžiamos specialiosios ugdymo įstaigos sąlygomis.