Paauglių, gyvenančių globos institucijose ir pilnose šeimose, kognityvinių strategijų ir elgesio bei emocinių problemų ypatumai

Santrauka

Straipsnyje teoriniu aspektu aptariami veiksniai, nulemiantys globos namų auklėtinių prosocialaus elgesio trūkumą bei disfunkcionalių (neadaptyvių) kognityvinių ir elgesio strategijų vyravimą, taip pat analizuojami tėvų globą praradusių ir pilnose šeimose gyvenančių paauglių elgesio ir emocinių problemų bei kognityvinių ir elgesio strategijų įverčių lygių skirtumai. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, kokie yra be tėvų globos likusių paauglių kognityvinių ir elgesio strategijų bei elgesio ir emocinių problemų ypatumai ir skirtumai, lyginant juos su paaugliais, gyvenančiais pilnose šeimose. Tyrime dalyvavo 11–17 metų paaugliai, gyvenantys globos namuose (n=215) ir pilnose šeimose (n=223). Elgesio ir emocinėms problemoms nustatyti naudotas Jaunuolių klausimynas (YSR 11/18). Paauglių taikomoms kognityvinėms ir elgesio strategijoms įvertinti naudotas Strategijų ir atribucijų klausimynas (SAQ), nustatantis strategijas siekių ir socialiniame kontekste.
Tyrimo rezultatai parodė, kad globos institucijose gyvenantiems paaugliams būdingas aukštesnis nerimastingumo lygis, globotiniai pasižymi aukštesniu nei pilnose šeimose gyvenantys paaugliai socialinių ir dėmesio problemų, nusišalinimo bei agresyvaus ir delinkventinio elgesio įverčių lygiu. Globos institucijose gyvenantiems paaugliams būdinga dažniau taikyti neadaptyvias kognityvines ir elgesio strategijas: jie mažiau linkę siekti kitų žmonių socialinės paramos, vengia socialinių situacijų, mažiau jaučiasi nerimastingai bei mažiau tikisi sėkmės bendraudami. Globotiniai dažniau taiko elgesio būdus, trukdančius įsitraukti į bendravimą. Su abiem tėvais gyvenantys paaugliai labiau tikisi sėkmės ir nėra susirūpinę dėl galimų nesėkmių siekiant tikslų, o susidūrę su sunkumais daugiau laiko linkę praleisti analizuodami įvairius sprendimus, taip pat dažniau taiko užduoties įveikimo strategiją ir laimėjimų, ir socialiniame kontekste.
Gyvenančių globos institucijose paauglių grupėje adaptyvios ir neadaptyvios strategijos susijusios su nerimo, atsiribojimo, socialinių ir dėmesio problemų požymiais, taip pat su agresyviu delinkventiniu elgesiu. Globos namų auklėtinių dažniau taikomos disfunkcionalios (neadaptyvios) kognityvinės ir elgesio strategijos bei stipriau išreikštos elgesio ir emocinės problemos gali būti sietinos su neigiama ankstyva patirtimi, prosocialaus tėvų elgesio pavyzdžio trūkumu, socialinės patirties stoka bei gyvenimu globos institucijose.