Socioedukacinio darbo su vaikais, turinčiais aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, ypatumai: diagnostinės-eksperimentinės studijos rezultatai

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (AD/HD) socioedukaciniu požiūriu. Pabrėžiama, jog su vaikais, turinčiais aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, pedagogai, socialiniai darbuotojai susiduria labai dažnai. Konstatuojama, jog nėra parengtų ir/arba adaptuotų tyrimų instrumentų, leidžiančių identifikuoti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą socioedukaciniu aspektu bei fiksuoti kryptingus mokinių, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, ugdymo(-si) pokyčius. Lietuvos švietimo kultūrinio konteksto sąlygomis nėra adaptuotų edukacinių priemonių (metodikų), padedančių kryptingai ugdyti pradinių klasių mokinių, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, pažintinius gebėjimus bei socialinį elgesį. Sprendžiant šią problemą buvo siekiama numatyti, kokios organizacinės formos bei integralūs ugdymo metodai, taikomi racionaliomis organizacinėmis sąnaudomis, veiksmingi ugdant hiperaktyvių vaikų pažintinius gebėjimus ir socialinį elgesį. Diagnostinis tyrimas leido patvirtinti hipotezę, kad pradinių klasių mokiniai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, pagal kognityvines ir socialines savybes skiriasi nuo mišrios tokio pat amžiaus mokinių grupės. Eksperimentinis tyrimas leidžia patvirtinti hipotezę, jog kognityvinės elgesio pratybos ir pasakų metodai taikomi eksperimentinio ugdymo sąlygomis vienalytėje pradinių klasių hiperaktyvių mokinių grupėje leidžia pasiekti pozityvių kognityvinių ir socialinio elgesio pokyčių.