Vaikystė kaip socialinė negalė: mitologizuoto diskurso konstravimas ir sklaida socialinėje, pedagoginėje realybėje

Santrauka

Straipsnyje interpretuojami vaikystės kaip socialinės negalės diskursui įtakos turintys socialiniai, pedagoginiai mitai, perimti iš žmonių kasdieninio gyvenimo srities bei suaugusiųjų santykių su vaikais patirties, kai prioritetinis vaidmuo yra skiriamas suaugusiesiems, o ne vaikams.
Atskleidžiamas mitų: „vaikystė – rengimasis suaugusiųjų gyvenimui“, „vaikystė – laimingas žmogaus gyvenimo laikotarpis“, „vaikų bendruomenė – nesėkmingas bandymas pamėgdžioti suaugusiuosius“, socialinė – kultūrinė prigimtis, turinys, sklaida socialinių pedagogų mąstyme ir veikloje. Identifikuojama, kaip laikantis šių mitų įvyksta vaikystės sociokultūrinės esmės iškraipymas priskiriant jai socialinės negalės statusą, suvokiant vaiką kaip socialiai nebrandų individą, o vaikus kaip socialiai neveiksnią grupę.