Nevyriausybinių organizacijų metamorfozės – nuo labdaringos pagalbos vargšams XVIII amžiuje iki socialinių paslaugų rinkos dalyvio šiuolaikinėje visuomenėje

Santrauka

Nevyriausybinės organizacijos laikomos visuomenės politinio ir socialinio gyvenimo indikatoriumi, atspindinčiu visuomenės raidos ypatumus bei problemas tam tikru laikotarpiu, lanksčiai reaguojančiu į kintančius visuomenės poreikius. Šio straipsnio autorės siekia parodyti socialinės apsaugos srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) vaidmens ir veiklos pobūdžio pokyčius, kurie pastebimi kintant socialinėms, ekonominėms sąlygoms ir valstybių socialinei politikai. NVO istorinė raida sudaro prielaidas diskutuoti apie prieštaravimus, kylančius bandant sugretinti klasikinę NVO sampratą su jos tikruoju vaidmeniu šiuolaikinėje visuomenėje.
Nors visuotinai pripažįstami tokie nevyriausybinių organizacijų veiklos principai kaip nepriklausomybė nuo valdžios, savarankiškumas, pabrėžiamas nepelno siekimas, tačiau jų laikymasis praktikoje, NVO dalyvaujant konkurencinėje kovoje dėl paslaugų teikimo užsakymų, tampa vis sudėtingesnis ir reikalaujantis papildomų išlygų. Pirmiausia tai susiję su pastarojo dešimtmečio valdžios ir NVO santykių pokyčiais. Pirmiausia, nuo ypatingo NVO statuso saugojimo pereita prie kontraktinių santykių; antra vertus, su NVO bendradarbiaujama ne dėl jų išskirtinės pasaulėžiūros patrauklumo, o dėl to, kad šios organizacijos laikomos lygiavertėmis socialinių paslaugų rinkos dalyvėmis ir gali konkuruoti su kitais paslaugų teikėjais.