Vidutinio ir priešpensinio amžiaus moterų efektyvaus darbo problemų tyrimas
plugins.themes.bootstrap3.article.main6762873c031f1
Santrauka
Visuomenėje nusistovėjusi nuomonė, kad vyresnio amžiaus asmenų kvalifikacinis lygis yra žemesnis, dėl fiziologinių pakitimų jie negali atlikti darbo taip efektyviai, kaip jaunesni asmenys. Todėl natūraliai suvokiamas šių asmenų efektyvaus darbo problemiškumas. Objektyvių priežasčių tam yra nemažai – ūkio pertvarkymas, įmonių nuosavybės formų pasikeitimas, neretai pasitaikantis darbdavių neigiamas požiūris į vyresnius nei 50 metų darbuotojus, netikėjimas jų sugebėjimais kelti kvalifikaciją, prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių darbo sąlygų, pagaliau pačių pagyvenusių asmenų pasitikėjimo savimi trūkumas. Tad tenka susimąstyti, kokios priežastys lemia tokią visuomenės nuostatą, kiek yra moksliškai pagrįstas požiūris į vyresnio amžiaus asmenų nesugebėjimą sparčiai integruotis į besikeičiančią darbo rinką, kas verčia abejoti ir ieškoti patikimesnių žinių bei visapusiškesnio pačios problemos ir jos sprendimo supratimo.
Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti vidutinio ir priešpensinio amžiaus moterų požiūrį į darbą Lietuvoje bei jo pokyčius socialinių permainų sąlygomis. Atliekant tyrimą buvo pasirinktos dviejų amžiaus grupių moterys – vidutinio ir priešpensinio amžiaus, t. y. 45–54 ir 55–60 metų. Pastaroji grupė – tai tos moterys, kurioms liko ne mažiau kaip 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbo efektyvumas vis dėlto priklauso nuo moters amžiaus ir kad jis lemia pozytivesnę vidutinio nei priešpensinio amžiaus moterų nuomonę apie moters darbą. Vidutinio amžiaus moterims yra būdingesnis karjeros siekis nei priešpensinio amžiaus moterims – daugiau vidutinio amžiaus respondenčių siekė, siekia ar ruošiasi siekti kvalifikacijos ir tobulėjimo, o tokių priešpensinio amžiaus tiriamųjų yra tik ketvirtadalis. Taip pat vidutinio amžiaus moterys mano, kad būdamos šio ar kiek vyresnio amžiaus gali efektyviausiai dirbti, tuo tarpu priešpensinio amžiaus tiriamosioms praėjęs laikas atrodo geriausias.
Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti vidutinio ir priešpensinio amžiaus moterų požiūrį į darbą Lietuvoje bei jo pokyčius socialinių permainų sąlygomis. Atliekant tyrimą buvo pasirinktos dviejų amžiaus grupių moterys – vidutinio ir priešpensinio amžiaus, t. y. 45–54 ir 55–60 metų. Pastaroji grupė – tai tos moterys, kurioms liko ne mažiau kaip 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbo efektyvumas vis dėlto priklauso nuo moters amžiaus ir kad jis lemia pozytivesnę vidutinio nei priešpensinio amžiaus moterų nuomonę apie moters darbą. Vidutinio amžiaus moterims yra būdingesnis karjeros siekis nei priešpensinio amžiaus moterims – daugiau vidutinio amžiaus respondenčių siekė, siekia ar ruošiasi siekti kvalifikacijos ir tobulėjimo, o tokių priešpensinio amžiaus tiriamųjų yra tik ketvirtadalis. Taip pat vidutinio amžiaus moterys mano, kad būdamos šio ar kiek vyresnio amžiaus gali efektyviausiai dirbti, tuo tarpu priešpensinio amžiaus tiriamosioms praėjęs laikas atrodo geriausias.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6762873c084a7
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.