Pagyvenusių ir senų žmonių vaidmenų kaita šeimoje

Santrauka

Senėjimas – tai nuolat vykstantis procesas, kuris anksčiau ar vėliau atveda į senatvę. Senatvės suvokimas siejasi ne tik su fizinio pajėgumo mažėjimu, bet ir su turėtų vaidmenų praradimu ar jų kaita. Straipsnio tikslas – remiantis kokybinio tyrimo duomenimis atskleisti pagyvenusių ir senų asmenų vaidmenų kaitą šeimoje. Straipsnyje analizuojama dviejų vaidmenų kaita, t. y. perėjimas iš tėvystės į senelių ir iš sutuoktinio į našlio/ našlės vaidmenis.
Analizuojant šeimos gyvenimo kelio „tuščio lizdo“ etapą, duomenys atskleidė tyrimo dalyvių išgyvenamus liūdesio ir vienišumo jausmus, tolstančius ir retėjančius santykius su vaikais. Tėvystės vaidmenis laipsniškai keičia senelių vaidmenys, kurie yra mažiau apibrėžti negu tėvų. Artimo žmogaus netektis susijusi su sutuoktinio vaidmens praradimu ir našlio/našlės vaidmens įgijimu. Netekties išgyvenimas silpnina pagyvenusių ir senų asmenų ryšius ir dar labiau didina priklausomybę nuo suaugusių vaikų. Analizuojamų vaidmenų kaita silpnina pagyvenusio ir senyvo amžiaus žmonių socialinių ryšių tinklą ir veda link vis didėjančios priklausomybės.