Vaiko-tėvų santykių sąsajos su pozityvios jaunimo raidos komponentais

Santrauka

Pozityvi jaunimo raida ‒ tai stiprybėmis paremta raidos koncepcija, kurioje išskiriami penki pagrindiniai komponentai (angl. Five C‘s): kompetencija, pasitikėjimas, ryšiai, charakteris ir užjautimas (Benson, 2003; Lerner, 2005; Fredricks ir Eccles, 2008; Chand ir kt., 2013). Kartu su didele paties paauglio individualių savybių svarba pozityvios raidos modelis pabrėžia ypatingą šeimos konteksto ir vaiko ir tėvų santykių svarbą (Lerner ir kt., 2005; Chand ir kt., 2013). Pozityvios jaunimo raidos kontekste šeimai ir tėvų ir vaikų santykiams skiriama mažai dėmesio (Chand ir kt., 2013). Daugiausia turimų duomenų yra gauta tyrinėjant Jungtinių Valstijų imtis, tuo tarpu apie Rytų Europos šeimos konteksto svarbą paauglių pozityviai raidai žinoma labai mažai, todėl šio straipsnio tikslas yra atskleisti paauglių pozityvios raidos komponentų ir šeimos konteksto sąsajas.
Darbe naudojami šiuo metu atliekamo tyrimo „Pozityvios jaunimo raidos stiprinimo mechanizmai socialinių-ekonominių transformacijų kontekste (POSIDEV)“ pirmo matavimo duomenys. Iš viso tyrime dalyvavo 1787 respondentai: 9‒12 klasių (amžius M = 16,61; SD = 1,24) mokiniai iš penkių Utenos rajono gimnazijų. Šiame straipsnyje naudojami duomenys tik tų moksleivių, kurie iki galo užpildė vaikų ir tėvų santykius ir pozityvią raidą tiriančius klausimynus, iš viso 1727 respondentai.
Rezultatai parodė, kad tyrime, atliktame Lietuvoje, apklausiant bendruomeninės imties moksleivius atsiskleidžia panašios tendencijos kaip ir JAV, Europos ir kituose regionuose, tai yra tėvų monitoringas, pasitikėjimas, emocinė šiluma, susvetimėjimo nebuvimas ir komunikacija su tėvais teigiamai susiję su visais penkiais pozityvios jaunimo raidos komponentais, o psichologinė kontrolė ir atstūmimas neigiamai susijęs su pozityvios jaunimo raidos komponentais.