Pozityvios jaunimo raidos komponentų sąsajos su pasitenkinimu gyvenimu, psichologiniu atsparumu bei internaliais ir eksternaliais sunkumais

Santrauka

Pozityvios jaunimo raidos tyrimus Lietuvos paauglių imtyje paskatino kitų autorių tyrimais atskleistos teigiamos sąsajos su pozityviomis psichologinėmis pasekmėmis ir neigiamos sąsajos su negatyviomis. Vis dėlto šios sąsajos yra grindžiamos moksliniais įrodymais, gautais kitokiame kultūriniame kontekste. Be to, itin mažai tyrimų orientuojasi tiek į pozityvias psichologines pasekmes, tiek į negatyvias tose pačiose tiriamųjų grupėse. Taigi, šio tyrimo tikslas – nustatyti pozityvios jaunimo raidos komponentų (5C, Lerner, 2005) sąsajas su pozityviomis psichologinėmis pasekmėmis, tokiomis kaip pasitenkinimas gyvenimu ir psichologinis atsparumas, bei negatyviomis psichologinėmis pasekmėmis, tokiomis kaip internalūs ir eksternalūs sunkumai. Straipsnyje panaudoti 1724 (amžius: M = 16,61; SD = 1,24) Utenos apskrities 9‒12 klasių moksleivių (47,2 proc. vaikinų; 52,8 proc. merginų) duomenys iš šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamo longitudinio pozityvios jaunimo raidos tyrimo (POSIDEV) pirmojo matavimo. Duomenims rinkti buvo naudojamas Pozityvios jaunimo raidos klausimynas (Lerner ir kt., 2005b; Phelps ir kt., 2009; Bowers ir kt., 2010), kurį sudaro charakterio, kompetencijų, užjautimo, ryšių ir pasitikėjimo subskalės; Pasitenkinimo gyvenimu skalė (Diener ir kt., 1985); Psichologinio atsparumo skalės trumpoji versija (Smith ir kt., 2008) bei Internalių ir eksternalių sunkumų skalės (Achenbach ir Rescorla, 2001) nerimastingumo / depresiškumo, užsisklendimo / depresiškumo, taisyklių laužymo ir agresyvaus elgesio subskalės.
Tyrimo rezultatai atskleidė teigiamas pozityvios jaunimo raidos komponentų (5C, Lerner, 2005) sąsajas su pozityviomis psichologinėmis pasekmėmis ir neigiamas sąsajas su negatyviomis. Rezultatai taip pat atskleidė, kad didesnį pasitenkinimą gyvenimu lemia charakteris, kompetencija, ryšiai ir pasitikėjimas; didesnį psichologinį atsparumą – kompetencija ir pasitikėjimas; didesnius internalius sunkumus – kompetencijos ryšių ir pasitikėjimo trūkumas. Nustatyta, kad užjautimas prognozuoja mažesnį psichologinį atsparumą ir didesnius eksternalius sunkumus, be to, rezultatai atskleidė, kad pozityvios jaunimo raidos komponentai ir eksternalūs sunkumai susiję netiesiogiai.