Sveikos gyvensenos ugdymo įgyvendinimas 5–8 klasių mokinių požiūriu
plugins.themes.bootstrap3.article.main6684ff4b07801
Santrauka
Mokinių gyvensena dažnai lemia gyvenimo kokybę suaugus, todėl svarbu, kad nuo mažens būtų skiriamas ypatingas dėmesys jai ugdyti. Šio straipsnio tikslas – atskleisti 5–8 klasių mokinių požiūrį į sveikos gyvensenos ugdymo įgyvendinimą mokykloje. Tyrimo tikslas konkretinamas uždaviniais: apibūdinti sveikos gyvensenos sampratą ir sveiką gyvenseną lemiančius veiksnius; apibrėžti sveikos gyvensenos ugdymo reglamentavimą; ištirti, koks mokinių požiūris į sveikos gyvensenos ugdymą ir kaip dažnai sveikos gyvensenos temos nagrinėjamos per dalykų pamokas.
Straipsnyje keliami šie probleminiai klausimai: kas formuoja mokinių požiūrį į sveiką gyvenseną, koks mokinių požiūris į sveikos gyvensenos ugdymo įgyvendinimą bendrojo ugdymo mokyklose. Siekiant atsakyti į probleminius klausimus, atlikta mokslinės literatūros šaltinių analizė ir empirinis tyrimas – bendrojo ugdymo mokyklų 5–8 klasių mokinių (N = 817) anoniminė anketinė apklausa.
Mokslininkų vykdomi sveikos gyvensenos tyrimai atskleidžia, kad dalies mokinių gyvensena nėra palanki jų sveikatai ir ne visada atitinka sveikos gyvensenos principus. Kadangi mokinių elgsena, jų požiūris į sveiką gyvenseną dažnai lemia gyvenimo kokybę suaugus, svarbu kuo anksčiau skirti ypatingą dėmesį jai ugdyti. Mokinių požiūrio į sveikos gyvensenos ugdymo įgyvendinimą empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad nors daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių mokinių teigė, jog sveikos gyvensenos ugdymas dažniau vyksta pamokų nei kitos ugdomosios veiklos metu, vis dėlto ugdymo procesas (pamokos, sporto būreliai), pasak beveik pusės mokinių, daro tik vidutinę įtaką jų požiūrio į sveiką gyvenseną formavimui(si); daugiau kaip pusė mokinių nurodė, kad sveikos gyvensenos temos dažnai įtraukiamos tik į gamtamokslio ugdymo, kūno kultūros ir technologinio ugdymo turinį ir procesą; per įvairių dalykų pamokas bei neformalaus ugdymo metu dažniau aptariamos tokios temos kaip sveika mityba, asmens higiena, aplinka ir sveikata, fizinis aktyvumas, nelaimingų atsitikimų prevencija; pasak beveik pusės mokinių, rečiausiai integruojamos sveikos gyvensenos temos – protinė sveikata ir stresas, laisvalaikio ir poilsio racionalus organizavimas, odos ir plaukų priežiūra.
Straipsnyje keliami šie probleminiai klausimai: kas formuoja mokinių požiūrį į sveiką gyvenseną, koks mokinių požiūris į sveikos gyvensenos ugdymo įgyvendinimą bendrojo ugdymo mokyklose. Siekiant atsakyti į probleminius klausimus, atlikta mokslinės literatūros šaltinių analizė ir empirinis tyrimas – bendrojo ugdymo mokyklų 5–8 klasių mokinių (N = 817) anoniminė anketinė apklausa.
Mokslininkų vykdomi sveikos gyvensenos tyrimai atskleidžia, kad dalies mokinių gyvensena nėra palanki jų sveikatai ir ne visada atitinka sveikos gyvensenos principus. Kadangi mokinių elgsena, jų požiūris į sveiką gyvenseną dažnai lemia gyvenimo kokybę suaugus, svarbu kuo anksčiau skirti ypatingą dėmesį jai ugdyti. Mokinių požiūrio į sveikos gyvensenos ugdymo įgyvendinimą empirinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad nors daugiau kaip pusė tyrime dalyvavusių mokinių teigė, jog sveikos gyvensenos ugdymas dažniau vyksta pamokų nei kitos ugdomosios veiklos metu, vis dėlto ugdymo procesas (pamokos, sporto būreliai), pasak beveik pusės mokinių, daro tik vidutinę įtaką jų požiūrio į sveiką gyvenseną formavimui(si); daugiau kaip pusė mokinių nurodė, kad sveikos gyvensenos temos dažnai įtraukiamos tik į gamtamokslio ugdymo, kūno kultūros ir technologinio ugdymo turinį ir procesą; per įvairių dalykų pamokas bei neformalaus ugdymo metu dažniau aptariamos tokios temos kaip sveika mityba, asmens higiena, aplinka ir sveikata, fizinis aktyvumas, nelaimingų atsitikimų prevencija; pasak beveik pusės mokinių, rečiausiai integruojamos sveikos gyvensenos temos – protinė sveikata ir stresas, laisvalaikio ir poilsio racionalus organizavimas, odos ir plaukų priežiūra.
plugins.themes.bootstrap3.article.details6684ff4b0a4af
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 4.0 Unported licencija.
Autorių teisės ir leidybos teisės priklauso Mykolo Romerio universitetui.
