Jaunuolių pakartotinio nusikalstamo elgesio prognozė: galimybės ir problemos

Santrauka

Straipsnis skirtas jaunuolių nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo problemoms ir galimybėms aptarti. Empirinio tyrimo tikslai: (a) apibūdinti individualius, socialinius ir kriminologinius, (praeities ir esamus) veiksnius, darančius įtaką rizikai pakartotinai nusikalsti; (b) įvertinti trijų psichologinių charakteristikų (vidinės darnos, agresyvumo ir nevilties) rodiklius grupėje, jų sąsajas ir prognostinę vertę. Pirmajame tyrimo etape buvo surinkti duomenys iš asmens bylų ir užpildytos 265 vaikinų (15–21 metų amžiaus), atliekančių lygtines bausmes trijų Lietuvos regioninių pataisos inspekcijų priežiūroje, anketos; antrajame etape 137 tiriamieji (52 proc.) buvo apklausti pusiau struktūruotu interviu. Psichologiniam įvertinimui naudota A. Antonovsky „Vidinės darnos skalė“, A.H. Buss’o ir M. Perry „Agresijos klausimynas“ ir A. Beck’o „Nevilties skalė”. Rezultatai atskleidė vyraujančias individualias ir socialines tikslinės grupės charakteristikas; regresinė analizė parodė istorinių kintamųjų svarbą jaunuolių nusikalstamo elgesio prognozėms; nors grupėje vyravo vidutinio lygio vidinė darna, vidinės darnos mažėjimas buvo reikšmingai susijęs su aukštesniais agresyvumo ir nevilties rodikliais. Apibendrinant rezultatus atkreipiamas dėmesys į tikslinės grupės rizikos pakartotinai nusikalsti vertinimo ypatumus.