Mokyklos aplinkos vaidmuo paauglių įsitraukimui į mokyklinę veiklą

Santrauka

Straipsnyje analizuojama, kaip skirtingi mokyklos aplinkos aspektai veikia mokinius. Keliamas klausimas, ar visi paaugliai mokyklinę aplinką vertina vienodai; jei vertina skirtingai, kuo pasižymi šie paaugliai. Tyrime dalyvavo 347 tiriamieji, besimokantys 9–12 klasėse. Tyrimo metu buvo vertinami du mokyklos aplinkos aspektai – prieraišumas prie mokyklos (naudota Paauglių socialumo ir sveikatos įvertinimo klausimyno (SAHA; Ruchkin, Schwab-Stone, and Vermeiren, 2004) prieraišumo prie mokyklos skalė) ir diskusijai atviros klasės aplinka (naudota Torney-Purta ir kt. (2001) sudaryta skalė) bei mokinių įsitraukimas į mokyklinę veiklą ir mokytojų parama. Tyrimo rezultatai rodo, kad diskusijos, kaip paauglių demokratinio gyvenimo pamatas, mokykloje gali būti skatinamos arba neskatinamos, gali vykti arba nevykti, tačiau visa tai vyksta esant tam tikrai emocinei situacijai, kurią lemia moksleivio savijauta – kiek jis save priskiria mokyklos bendruomenei bei kiek tapatinasi su ja. Jei mokiniai save priskiria mokyklos bendruomenei, diskusijos mokykloje gali paskatinti juos įsitraukti į mokyklinę veiklą bei palankiai vertinti mokytojus. Jei mokiniai savęs nepriskiria mokyklos bendruomenei, diskusijos gali būti naudingos formuojant paauglių teigiamą požiūrį į mokytojus, bet ne įsitraukimą į mokyklinę veiklą.