MORALINĖS VAIZDUOTĖS RAIŠKA COVID-19 VALDYMUI SKIRTUOSE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO DEBATUOSE

Santrauka

Tyrimo aktualumas remiasi gausiai nagrinėjama, bet neišsemiama politikos bei moralės santykio filosofija. Pagrindinė tyrimo koncepcija – moralinė vaizduotė, kurią teoretikai sieja su dvejopais subjekto gebėjimais: gebėjimu įžvelgti moralinius situacijos aspektus (įžvalga) ir gebėjimu įsivaizduoti galimybių daugį (įžvalgų kiekis), t. y. alternatyvius probleminės situacijos sprendimus iš moralinės perspektyvos. Lyginant su sprendimų priėmimu verslo valdymo sektoriuje, kur moralinė vaizduotė empiriškai nagrinėta daugiau, politinės diskusijos ir svarstymai yra platesni savo tematikomis, o jiems įtakos turi didesnis ir įvairesnis veikėjų bei idėjų ratas. Tikslas – analizuojant per įžvalgos ir galimybių daugio numatymo komponentus atrasti politiniuose debatuose moralinės vaizduotės raišką ir jos sąlygas. Tyrimo empirinis pagrindas – su COVID-19 pandemijos valdymu susiję Seimo debatai. Tyrinėjama, kiek politikai geba įžvelgti moralinių klausimų, susijusių su nagrinėjama situacija, spektrą ir kiek plačios (ypač iš moralinės perspektyvos) yra galimų sprendimų, siūlymų išspręsti problemą, diskusijos, darant prielaidą, jog šie du moralinės vaizduotės apibrėžimais pagrįsti komponentai nusako moralinės vaizduotės kaip gebėjimo charakteristiką subjekto atžvilgiu. Tyrimo rezultatai rodo, kad politiniame diskurse galima aptikti (ir toliau tyrinėti) moralinės vaizduotės komponentus, naudojant turinio teminės analizės metodą. Taip pat tyrimas atskleidė, kad galėtų būti vertingas tolesnis moralinės vaizduotės ir ideologijos sąveikos tyrinėjimas.

Reikšminiai žodžiai: 

moralinė vaizduotė, politiniai debatai, COVID-19, teminė analizė