OPTIMIZING HIGHER EDUCATION MANAGEMENT: INSIGHTS FROM RESEARCH ON STUDENTS’ FLOURISHING AND COGNITION

Santrauka

Pastaraisiais metais daug vyriausybių, siekdamos įtraukties ir vientisumo visuomenėse, vis daugiau dėmesio skiria žmonių gerovės klausimams. Viešasis sektorius kaip šios strategijos dalis diegia iniciatyvas, skirtas analizuoti ir stiprinti aukštųjų mokyklų studentų psichologinę gerovę. Ankstesni tyrimai rodo, kad tai susiję su įvairiais veiksniais, tačiau sąsajos su pačių studentų mąstymu buvo palyginti mažai tyrinėtos. Empiriniu tyrimu siekta atskleisti ryšius tarp studentų minčių ir psichologinės gerovės. Universitetų studentų imtis n = 226. 75,7 proc. dalyvių buvo nuo 18 iki 24 metų amžiaus, 24,3 proc. – vyresni nei 25 metų. Tyrimo dalyviai atstovavo gyvybės mokslams (n = 35), humanitariniams mokslams (n = 71), socialiniams mokslams (n = 85) ir technikos mokslams (n = 31). Tyrimo rezultatai parodė, kad neigiamos studentų kognicijos dėl savęs ir ateities neigiamai prognozavo gerovę, o teigiamos kognicijos ją prognozavo teigiamai. Rezultatai atskleidė, kad teigiamos kognicijos yra mediatorius (turi mediacinį efektą) neigiamų kognicijų ir gerovės sąsajose. Stiprinant studentų teigiamas kognicijas, galima sustiprinti jų psichologinę gerovę. Remiantis gautais rezultatais, rekomenduojama diegti švietimo aplinkos iniciatyvas, kurios stiprintų konstruktyvų studentų mąstymą, ir sykiu psichologinę gerovę.