THE ROLE OF THE EUROPEAN UNION’S RURAL DEVELOPMENT FINANCIAL INSTRUMENTS IN THE CONSERVATION OF BIOLOGICAL DIVERSITY IN LITHUANIA

Santrauka

Europos Sąjungoje kaimo plėtra yra viena iš prioritetinių sričių. Kiekviena Europos Bendrijos šalis, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisės aktus, parengia nacionalines programas. Šalyse narėse veikia kaimo plėtros Europos Sąjungos finansiniai instrumentai, adaptuoti pagal kiekvienos šalies poreikius. Šiame straipsnyje yra nagrinėjami Europos Sąjungos finansiniai instrumentai, taikomi Lietuvoje. Šiuo tikslu yra analizuojamas minėtų instrumentų poveikis saugant biologinę įvairovę agrariniame kraštovaizdyje. Europos Sąjungoje buvo išskirti trys programavimo laikotarpiai, dėl to pasirinkta išanalizuoti finansinių mechanizmų taikymą visuose trijuose programavimo laikotarpiuose Lietuvoje (2000–2006, 2007–2013 ir 2014–2020). Kaimo plėtrai tam tikrais laikotarpiais buvo būdingi specifiniai tikslai, priemonės ir veikla, dėl to poveikis biologinei įvairovei yra skirtingas. Lietuvos Vyriausybei neparengus atitinkamų teisės aktų pagal SAPARD (2000–2006) biologinės įvairovės programą, priemonės pirmuoju programavimo laikotarpiu nebuvo vykdomos ir tai sumažino įgyvendinimo efektyvumą antruoju programavimo laikotarpiu, taip pat prarastos lėšos, skirtos biologinei įvairovei išsaugoti. Antrajame programavimo laikotarpyje buvo numatytos biologinės įvairovės apsaugos priemonės, tačiau ūkininkai ir kiti žemių naudotojai rinkosi priemones ir veiklas pagal įgyvendinimo galimybes ir skiriamas kompensacines išmokas. Trečiajame programavimo laikotarpyje buvo įgyvendinama daugiau skirtingų priemonių ir veiklos nei antrajame. Taip pat buvo ir specifinės veiklos, skirtos išsaugoti retoms paukščių rūšims, pvz., meldinės nendrinukės išsaugojimo veikla. Šiuo laikotarpiu biologinei įvairovei išsaugoti buvo skiriama daugiau lėšų negu antruoju. Išanalizavus antrojo ir trečiojo laikotarpių priemonių ir veiklos įgyvendinimą nustatyta, kad ūkininkų ir kitų žemės naudotojų aktyvumas buvo skirtingas atskirais laikotarpiais. Nustatyta, kad priemones ir veiklą gavėjai rinkosi ne tik pagal kompensacinių išmokų dydžius, bet ir pagal jų įgyvendinimo galimybes. Dėl to dalis priemonių ir veiklos buvo nepatrauklios nepaisant to, kad jos yra svarbios biologinės įvairovės išsaugojimui.